1. Lengviausias būdas – parašyti straipsnį apie kurią nors vieną iš didžiųjų politinių partijų. Pageidautina, kad rašinyje būtų minima konkrečių politikų / suinteresuotų asmenų korupcija, galimai įtartini ryšiai, įstatymų lobizmas ir pan.
Man, niekam nežinomam vargšui emigrantui, Juodosios Gyvatės metais pakako suraityti keletą straipsniukų, ir iš (GALIMAI!) Lietuvos saugumo „vaikinų“ sulaukiu šiokio tokio dėmesio. Pirmajame straipsnelyje kalbėjau apie politikų siūlymą į Baudžiamąjį kodeksą įtraukti šiuos nekaltus žodžius: „Pagal šį kodeksą neatsako „politinė partija, religinė bendruomenė ir bendrija“. Laimei, nugalėjo sveikas protas, ir pataisa liko dūlėti stalčiuje. Teikėjai buvo: „darbiečiai“ V. Skarbalius, Z. Žvikienė, socdemai M. Bastys, A. Mitrulevičius.
Antrajame rašinyje užsiminiau apie gimtojo miestelio – Kalvarijos – savivaldybės tarybos nario korupciją. Jį nuteisė, iš tarybos pašalino. Tuomet buvau užsipultas Kalvarijos tarybos vyriausiojo specialisto ryšiams su visuomene Raimundo Maruškevičiaus, grasino teismu, esą kam čia tokias naujienas piliečiams viešinu ir patį feisbuke šmeižiu.
Trečiasis pamąstymas buvo skirtas p. Broniui Bradauskui ir jo siekiams Civiliniame kodekse susiaurinti indėlininkų interesus, o bankininkų, žinoma, išplėsti. Esu tikras Maskvos agentas, ne kitaip. Ponas B. Bradauskas šių metų kovo 20-ąją džiaugėsi, kad Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms dėl 2015 metų biudžeto nepritarta. Jei nerandate lėšų, skambinkite į Krašto apsaugos ministeriją, juk Ruklos mokymų poligone kariai ir karės žiemomis kaip šalo, taip šąla. Žiūrėkite, ir surasite keliolika trūkstamų milijonų.
2. Jei skaitai politikos apžvalgininko Artūro Račo tinklaraštį. Žurnalistas jame rašo, [...] „kad per vieną susitikimą gavo Grinos „berniuko“ raštelį, kuriame buvo klausiama, ar jam ne gėda dalyvauti tokiuose renginiuose“ (kalbama apie tarptautinį žiniasklaidos klubą „Format A-3“ – A. D.). Nieko sau. Savaitgalį tyčia pasižiūrėsiu kokį piktą rusišką serialą, kad ir „Brigada“, ir dar feisbuke paspausiu „like“. Ir kaipmat patapsiu Rusijos šnipu. Teks mesti kompiuterį lauk, kad nesusektų.
3. Jei skaitai „Laisvą laikraštį“, „Ekspertai.eu“, „Tiesos.lt“, „Alkas.lt“, „Tiesiaišviesiai.lt“ ir kitus pogrindinės spaudos portalus. Mantas Adomėnas žino geriau. Ir ponas A. Kubilius jį laimina. Ypač saugokitės, jei naršote „Alkas.lt“ svetainę, – nes gilintis į Tautos istoriją, papročius, kultūrą, kalbą yra baisus patriotinis nusikaltimas.
4. Jei palaikai ryšius su bet kuriuo asmeniu / asmenimis, kurie rašo komentarus ir straipsnius į trečiajame punkte išvardytus leidinius. Juk, remiantis naujausia VSD ataskaita, Lietuvos saugumo „viršūnėlės“ itin užsiėmusios spaudos apžvalga. Taip pluša, kad net Rusijos įtakos lietuviškai žiniasklaidai nepastebi.
5. Jei neskaitai Eduardo Eigirdo ir Gintaro Visocko raštų, ypač atominės elektrinės (AE) ir Jos Ekscelencijos klausimais. Nes tik šiems dviem žurnalistams JE vis dar yra gera Prezidentė (kokie profesionalūs vertinimai), nes: Jos užsienio politika stipri, nenuosaiki, aiški, logiška, orientuota ilgalaikių tikslų link; ekonominė politika nežalinga, pamatuota, apskaičiuota; vidaus politika, ypač Seimo, rezonansinių bylų, Generalinės prokuratūros atžvilgiu, griežta, teisinga ir akla lyg visagalė Temidė. Na, o jau dėl AE pozicijos tiek p. E. Eigirdo, tiek p. G. Visocko pozicijos itin patriotiškos: „Nebūsim savarankiški, tik statom kuo greičiau. Pirmyn į priekį, draugai mano.“ Taip šekspyriškai, sakyčiau.
Jokie ekonominiai argumentai – ne jų galvoms. Nei ekonomisto Raimondo Kuodžio skaičiavimai, nei Vakarų šalių praktikos – ne jiems. Kur atomines atliekas laidosime – neaišku. Alternatyvūs ištekliai pinga? Pinga. Ar AE projektas bus perdėm korupcinis? Greičiausiai. Palaukite – ar tik ne Kremliaus lūpomis burnoju?
6. Jei esi turistas, ypač mėgstąs Rytų šalis, pvz., Rusiją. Anot VSD šefo G. Grinos, „kiekvienas asmuo, kuris ar turizmo tikslais, ar verslo tikslais kažkokiu būdu vyksta į Rusiją, ką nors daro, automatiškai gali būti traktuotinas kaip grėsmė. Kadangi niekas nežino, ką jis ten daro, ką jis ten veikia. Niekas nežino, kas su juo kalba“. Skaitytojas teįsidėmi – taip moko portalas „Delfi“. Taigi turime klausyti.
7. Jei kritikuoji Lietuvos katalikų bažnyčią, ypač p. Sigitą Tamkevičių. Juk „dėl referendumo žmonės yra klaidinami ir dėl to kunigai negali tylėti“. Et, kad suaugusi ta mūsų Bažnyčia su S. Daukanto aikšte, neprikibsi. Ar ne panašiai elgiasi ir draugai stačiatikiai Rusijoje? Ne jiems išgirsti popiežiaus Pranciškaus raginimų nepasiduoti aklam ekonomizmui.
8. Jei ant popieriaus lapo (geriausia – balto) nupieši trypiamą SSRS (geriausia – raudonos spalvos) vėliavą. Pasekmės: esi patupdomas areštinėn ir negauni valgyti.
9. Jei atsiduri taikioje demonstacijoje „Be Smurto Perduodant Mergaitę Motinai“. Pasekmės: muštinės žaizdos, sužaloti lytiniai organai, nemiga.
10. Jei stoji ginti Rusijos Federacijos persekiojamų asmenų, pvz., Gatajevų. Pasekmės: lengvai į „Delfi“ neįsidarbinsi.
11. Jei eini atsigerti gardžios kavos su kuriuo nors iš žinomų Lietuvos politologų, ypač jei užvakar lankeisi Maskvoje.
P. S. Kalbant rimtai, būtina pabrėžti, kad bet kuris teisės pirmakursis supažindinamas su teisės įgyvendinimo metodais, pvz., įtikinėjimo („kirskite gatvę, vaikai, tik per perėją“) ir prievartos („kaip užpringti žolės lapu“).
Ak, tuos aukso vertės dėstytojo žodžius prisimenu, lyg būtų nuskambėję vakar: „TIK po to, kai asmens elgesio nepaveikia įtikinėjimo metodai, valstybė turi teisę taikyti prievartos metodus.“
Tad jums, mielieji VSD vyrukai, norėčiau sutaupyti laiko bei pasiūlyti ir toliau man taikyti jūsų pamėgtus prievartos metodus. Pavyzdžiui, skambučius iš „private number“ (privataus numerio), kai atsiliepęs išgirsti: „Ar tau rūpi tavo šeima?“ ir pan. Kad gėlė ta 2013-ųjų Gyvatė, tai gėlė! Nes tam, kad įtikinėjimo metodai būtų veiksmingi, su asmeniu turite bendrauti artimiau, na, akis į akį, o aš jums kol kas (ir ačiū Dievui!) esu nepasiekiamas. Nemyliu tos vargšės Tėvynės, nors tu ką. Taigi logiška, kad po nepavykusių bandymų įtikinti mane nutilti vėl griebsitės „nacionalinio saugumo užtikrinimo“ prievartos metodais strategijos. Juk ką gali vienas emigrantas, turįs per daug laisvo laiko, – dar, žiūrėk, kokį kandų rašinėlį pogrindinei spaudai mestelės.
Perfrazuojant polit. ekonomę Aušrą Maldeikienę, „pirklių valdomoje“ Lietuvoje Jums mielai padės šalies „intelektualinis elitas“. Skambinkite p. Liudui, tada p. Monikai.
Beje, priešingai nei BNS žurnalistų atveju, aš neturiu garažo, laikau mašiną lauke, tad tokio objekto šalia mano namų neieškokite.
Jums teks laužtis į mano jauną galvelę.
Tepadeda Jums Dievas.
Amen.