Baterija, į kurią sudėta tiek vilčių, gali vėluoti

Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybę Lietuvą vis labiau artėjant, amerikiečiai perspėjo: ginklų tiekimas gali vėluoti. Lietuvai tai skamba ne kaip eilinė tarptautinė naujiena, o kaip ledinis smūgis per pačią valstybės saugumo nervų sistemą.

Krašto apsaugos ministerija patvirtino gavusi įspėjimą iš JAV, kad kai kurių perkamų šaudmenų tiekimas gali strigti. „Reuters“ pranešė, jog dėl karo Artimuosiuose Rytuose Pentagonas signalizuoja apie galimą dalies sutartų ginkluotės tiekimų atidėjimą. Skirtingais vertinimais, amerikiečių pajėgumams atkurti gali prireikti trejų ar net ketverių metų, o vėluojančios siuntos apima ir amuniciją, ir gynybinę, ir puolamąją ginkluotę, tarp jos – net „Patriot“ sistemas.

Kai braška pasaulis, pirmiausia slysta terminai, paskui trupėja pažadai, o galiausiai ima braškėti ir mažesnių valstybių saugumo planai.

Prieš penkerius metus Lietuva už kone pusę milijardo dolerių užsisakė aštuonias HIMARS salvinės ugnies sistemas. Tai buvo daugiau nei pirkinys. Tai buvo pasitikėjimo išbandymas. Tikėjimas, kad pažadėta ginkluotė pasieks Lietuvą tada, kai jos labiausiai reikės. Šiemet turėjo atvykti pirmoji baterija. Turėjo.

Tačiau dabar virš šio pažado pakibo skaudi nežinia: ar ji Lietuvą pasieks laiku.

Kai vėluoja tokio masto ginkluotė, vėluoja ne tik metalas. Vėluoja Rusijos atgrasymas. 

Todėl tai ne tiesiog prasta žinia. Tai skaudi žinia valstybei, kuri vėl priversta stebėti, kaip didžiųjų karai ir didžiųjų prioritetai nustumia jos gyvybinius interesus į laukimo eilę, nors kai ateina metas mokėti, Lietuva pinigų visada suranda.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius sako, kad kol kas neplanuojama atidėti planų iki 2030 metų suformuoti Lietuvos diviziją.

Tačiau faktas lieka vienas: patikimas Rusijos atgrasymas negali būti statomas ant vėluojančių pažadų, o strategiškai svarbiausi Lietuvos gynybos pirkiniai šiandien skęsta vis pavojingesnėje nežinioje.