Kaip tampama karo dievais

Rugpjūčio 1-12 dienomis didžiuosius Lietuvos poligonus drebino kasmet vykstančios artilerijos pratybos „Ugninis Griausmas 2016“. Kartu su lietuviais čia treniravosi Vokietijos, Portugalijos, Latvijos, JAV ir Ukrainos kariai. Naudota daug ir įvairios technikos, tačiau pratybų žvaigždės – naujosios Lietuvos artileristų savaeigės haubicos PZH 2000 155mm, karių pavadintos gražiais lietuviškais vardais: Saulė, Rasa, Aušra ir Aistė.

Artilerija – viena seniausių kariuomenės rūšių, pagarbiai vadinama karo dievu (amerikiečiai vadina „The King of Battle“), nes jos turėjimas dažniausiai nulemdavo sėkmingą mūšio baigtį. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad pirmą kartą bombardas Lietuvos kariuomenė panaudojo dar 1382 m., o tarpukario Lietuvos kariuomenėje būta keturių artilerijos pulkų. 2000 m. glaudžiai bendradarbiaujant su Danijos karalystės kariuomene įkurtas šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės Artilerijos batalionas. Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas priskirtas Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas".

Bataliono kariai nuolat mokosi ir tobulėja, daug treniruojasi ir siekia pateisinti karo dievų pavadinimą.

„Po konflikto Ukrainoje pradžios, pamatėme, kad ir šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose artilerija išlieka ypač svarbi. Dėl to šiuo metu artilerijos specialistų rengimas yra dar labiau suintensyvėjęs, pagausėjo tarptautinių pratybų, vykstame mokytis pas užsienio kolegas, gavome naujų ginklų, numatoma ir tolesnė artilerijos padalinių plėtra, tai mums ypač svarbu“, - sakė kapitonas Ričardas Kalinauskas.

Kapitono teigimu artilerija yra labai specifinė kariuomenės rūšis reikalaujanti papildomo pasirengimo ir žinių „Kiekvienas artileristas gali būti pėstininku, tačiau ne kiekvienas pėstininkas gali būti artileristu“.

Artileristai, kaip ir daugelis kitų kariuomenės padalinių turi savo prietarų ir specifinių tradicijų. Viena iš jų – artileristo krikštas, kuomet karys, pirmą kartą iššovęs iš artilerijos ginklo, tampa artileristų šeimos nariu. Portugalai po pirmojo šūvio turi tiesiog pasitepti veidą sviedinio parako likučiais, o Vokietijos karys, norintis „pasikrikštyti“ turi atlikti žymiai sunkesnes fizines užduotis. Haubica, iš kurios buvo šauta, nugabenama į didžiausią netoliese esančią pelkę, kurioje krikštijamas karys turi prašliaužti po pabūklu į vieną pusę ir atgal, purve rasti ir dantimis ištraukti parako užtaiso padegamąją kapsulę. Po šios „krikšto“ ceremonijos karys 24 val. negali persirengti bei praustis.

Lietuviai „krikšto“ ceremoniją perėmė iš Danų: pirmą kartą iššovęs karys turi paskanauti gėrimo iš dar karštos sviedinio tūtos, skirtumas tik tas, kad Danai į tūtą pila vyną, o Lietuvos kariuomenė naudoja vandenį. Šių pratybų metu buvo pakrikštyta ir Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono vairuotoja j. eilinė Sandra Mažeikienė.

„Tarnaujant artilerijos batalione, norisi bent kartą iššauti. Buvo įdomu ir šiek tiek baisu, o gėrimo skonis tai nenusakomas“, - po krikštynų su šypsena kalbėjo karė.

Šaltinis (ir pavadinimas): kam.lt