Kaip ukrainiečiai vejami iš svajonių kraštų

Gitanas Nausėda (pirmas iš kairės) turi teigiamą nuostatą dėl šaukiamojo amžiaus ukrainiečių grąžinimo į Ukrainą.

2022 m vasario 24 d. prasidėjęs karinis konfliktas Ukrainoje ryškiai pakeitė padėtį ne tik regione (Rusijoje, Ukrainoje, ir dar keliose artimose šalyse), bet faktiškai palaipsniui keitė padėtį pasaulyje: tiek ekonomikos-finansų srityje, tiek karinėje sferoje, tiek ir kitose srityse, pavyzdžiui turizmo sektoriuje. Eilėje taip vadinamų vakarietiškų šalių (prie kurių priskiriama ir Lietuva) buvo įvesti ryškūs ribojimai dėl Rusijos piliečių atvykimo (kai kuriose šalyse ir dėl Baltarusijos piliečių), ir tai labai paveikė tų kraštų turizmo rinkas, nes iš Rusijos atvykstantys asmenys sudarė nuo 25 iki 50 procentų turistų. Štai Lietuvoje turistai iš Rusijos ir Baltarusijos sudarė apie 50 procentų, tai yra faktiškai pusė turistų srauto. Kalbant apie Ukrainos piliečių padėtį, būtent tų žmonių, kurie pasitraukė iš gimtinės, tai jų padėtis kinta, ir vis labiau prastėja.

Per keletą metų daugybė žmonių pabėgo iš Ukrainos. Bėgo nuo karinio konflikto, tačiau ne tik nuo jo. Tai, kas vyksta Ukrainoje, jau seniai peržengė žmogiškumo ribas: į kalėjimus uždaromi daugybė žmonių, vien dėl to, kad jie kažką ne taip parašė, ar pasakė, ar neįtiko vietos merams. Be to, tiesiai iš savo būstų bei gatvių prievarta į kariuomenę velkami piliečiai. O dabar Ukrainoje susiklostė tokia situacija, vis labiau trūksta karių, nes kariuomenės gretos labai išretėjo. Nors imtasi drastiškų priemonių, į kariuomenę jau imami net invalidai, tačiau tai iš esmės situacijos nekeičia.

Ir Ukrainos valdžia kreipėsi į įvairių Europos kraštų vadovus su prašymu padėti sugrąžinti ten esančius pabėgėlius iš Ukrainos. Kai kurių pietinių Europos šalių(Ispanijos, Italijos) vadovai, kaip ir Vengrijos bei Slovakijos vadovai, mažai reaguoja į tokius prašymus. Vis tik jiems nesinori imtis drastiškų sprendimų, ir elgsis su žmonėmis kaip su „gyvąja preke“.

Tačiau Lietuvos ir Lenkijos vadovai į tokius prašymus reaguoja teigiamai. LR prezidentas Gitanas Nausėda prieš savaitę pareiškė: „Galime ieškoti būdų kaip padėti Ukrainai susigrąžinti šaukiamojo amžiaus asmenis“.

Žmonių medžioklė Ukrainoje tiesiog gatvėse areštuojami vyrai ir išvežami į karines komendantūras (vaizdas iš Odesos). Kada pagaliau pamatysime tokius vaizdus ir Lietuvos, Lenkijos bei kitų Europos Sąjungos valstybių gatvėse?

Tačiau kur aiškiau apie tai balandžio 30 d. pasisakė G. Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys: „Faktiškai Lietuva pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti šaukiamojo amžiaus vyrus. Bendraujame su Ukrainos valdžios atstovais ir ieškome efektyvių būdų. Jau svarstome apie kai kuriuos sprendimus, ir akivaizdu- bus imtasi tam tikrų priemonių“.

Visai neseniai ta tema pasisakė ir LR premjerė Ingrida Šimonytė: „Kas liečia mūsų šalyje gyvenančius Ukrainos piliečius, būtent šaukiamojo amžiaus vyrus, tai tą problemą, kuri susijusi su dalies jų nenoru atlikti karinę tarnybą, mes spręsime. Tai bus sprendžiama palaipsniui, įstatymų nustatyta tvarka“.

Kaip gi padėtis Lenkijoje ? Visai neseniai Lenkijos gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas pareiškė: „Imsimės priemonių padėti Ukrainos valdžiai-būtent dėl šaukiamojo amžiaus vyrų gražinimo. Dabar tokia padėtis, ir ukrainiečiai turi vykdyti savo pilietinę pareigą“.

Svarbi detalė, šiuo metu įvairiose šalyse veikiantys Ukrainos konsulatai nustojo pratęsti jau pasibaigusio galiojimo pasus tiems Ukrainos piliečiams, kurie pagal amžių tinkami karinei tarnybai. Pagal dabartinius įstatymus – tai asmenys nuo 18 iki 60 metų.

Migracijos krizės aukos

Nuo karinio konflikto pradžios Ukrainą paliko 16, 6 milijono žmonių. Virš 7 milijonai jų įsikūrė Lenkijoje, apie 3 milijonai Rusijoje ir Baltarusijoje. Gana daug ukrainiečių įsikūrė Vokietijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Slovakijoje.

Kiek gi ukrainiečių įsikūrė Lietuvojе? 2022 rugsėjo mėnesį šalyje gyveno 82 tūkstančiai pabėgėlių iš Ukrainos. 2023 metų birželio mėnesį Lietuvoje gyveno virš 75 tūkstančiai ukrainiečių.

Nauji duomenys – šių metų balandžio viduryje Lietuvoje gyveno 71 230 pabėgėlių iš Ukrainos. Dalis jų nepilnamečiai, o asmenys nuo 18 metų – 56 960 žmonių. Virš 23 tūkstančių ukrainiečių gyvena Vilniuje, virš 12 tūkstančių Kaune, apie 6,5 tūkstančio Klaipėdoje. Kiti daugumoje gyvena kituose įvairiuose Lietuvos miestuose – Alytuje, Marijampolėje, Telšiuose ir kitur.

Neseniai priimti nauji valdžios sprendimai: nuo birželio 1 d. Sumažintos socialinės išmokos bedarbiams ukrainiečiams, be to, atsisakoma ir transporto lengvatų. Kol kas dar tęsiami įvairūs visuomeniniai projektai. Štai 2023 metų spalio mėnesį įkurta visuomeninė organizacija – Migracijos informacijos centras, pagrindinė kryptis – pagalba pabėgėliams iš Ukrainos. Centro atstovai dalija maisto produktų paketus, vykdo ir tokią iniciatyvą – „Pakviesk kaimyną ukrainietį pusryčių“. Tuo stengiamasi skatinti ukrainiečių socialinę integraciją.

Tačiau jau vasarą gali prasidėti drastiški procesai. Kaip regime K. Budrio bei kitų valdžios atstovų poziciją, galimos ir prievartinės priemonės prieš šaukiamojo amžiaus pabėgėlius iš Ukrainos.

Lenkijos valdžios pinklės

Į Lenkiją 2022 metais atvyko labai daug pabėgėlių iš Ukrainos. Pradžioje jiems buvo sudarytos gan geros sąlygos-socialinės išmokos, parama maisto produktais, nemokamas apgyvendinimas iki 120 parų laikotarpyje. Tačiau vėliau Lenkijos valdžia pakeitė taktiką: nuo 2023 metų vasario mėnesio jau panaikino lengvatas transporto srityje ir sumažino socialines išmokas.

Šių metų balandį jau priimti drastiški sprendimai: nuo 2024 metų liepos 1 d. naikinamos socialinės išmokos tiems Ukrainos piliečiams, kurie yra bedarbiai -300 zlotų, taip pat jie jau negaus ir maisto produktų paketų, kuriuos iki šiol gaudavo kartą per mėnesį.

Valdžios atstovai labai atvirai pasisako apie šaukiamojo amžiaus ukrainiečių likimą. Lenkijos gynybos ministro poziciją jau citavome, panašiai pasisako ir kai kurių miestų merai.

Kai kurie ukrainiečiai jau palieka Lenkiją. Aišku, jie nevyksta į Lietuvą bei kitus Pabaltijo kraštus. Jie vyksta į Europos pietus-Graikiją, Italiją, Ispaniją. Kai kurie net toliau keliauja į Turkiją. Tačiau tai gali daryti tik nedidelė dalis pabėgėlių, tolimos kelionės nemenkai kainuoja.

Kur veda žmonių medžioklės takai?

Žmogaus teisių gynėja Oksana Vyčienė: „Ukrainos valdžia ėmėsi Europoje gyvenančių ukrainiečių medžioklės. Ka gi, taip stengiasi pildyti kariuomenės gretas. Aišku, kiek ta kampanija bus sėkminga, tai didelis klausimas. Kol kas kai kurių šalių, tame tarpe Lietuvos ir kaimyninės Lenkijos valdžios imasi taktikos riboti socialines garantijas, staiga keisti pabėgėlių gyvenimo sąlygas, ir taip vykdomos rafinuotos spaudimo formos. Tiesiog gaila tų žmonių, jie juk traukėsi nuo karinio konflikto, ir jau įsikūrė, dalis iš jų dirba, mokosi. Turime stebėti padėtį, ir jei bus tokie pažeidimai-telkti tuo klausimu įvairių kraštų žmogaus teisių gynėjus“.

Žurnalistas ir istorikas Giedrius Grabauskas: „Įdomus laikmetis – dabar jau stebime kaip Ukrainą valdantis režimas ir kai kurių Europos kraštų vadovai bendrai vykdo ukrainiečių gražinimo kampaniją. Pabėgėliai iš Ukrainos vyko į svajonių kraštus: Vokietiją, Prancūziją, Lenkiją, Lietuvą bei kitas šalis, jie traukėsi nuo nuožmaus karinio konflikto. Dalis jų įsidarbino, kūrėsi naujose vietose, jau kažkiek apsiprato tuose kraštuose. Tačiau dabar pasirodo, kad į juos žvelgiama kaip į „gyvąsias prekes“. Panašu, kad neužilgo gali būti imtasi prievartinių priemonių prieš žmones, kurie traukėsi nuo karo židinio. Ir tokie procesai tikrai peržengia žmogiškumo ribas. Dabar reikia ne tokių veiksmų, o reikia tikrų iniciatyvų dėl taikos derybų, būtent taikiai sureguliuoti Ukrainos konfliktą. Nes dabartiniai veiksmai-tai tarsi šunkeliai, kurie veda į pelkę“.

Susiję:

Nausėda ne tik aukštas ir gražus, bet ir teisingas visiems, tame tarpe ukrainiečiams