Kas svarbiau - skalūnų dujų gavyba ar galimos grėsmės vienam Lietuvos regionui?

Siūlydami šį Andriaus Šimo straipsnį, kartu kviečiame jį palyginti su didžiuosiuose portaluose skelbiamais propagandiniais rašiniais, kuriuose sunku rasti bent vieną racionalų argumentą - pavyzdžiui, šiuo arba šiuo. Primename, kad sekdami Seimo nario Arvydo Anušausko pavyzdžiu ekspertai.eu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, kad išsiaiškintų tokios propagandos įkvėpimo šaltinius. Ekspertai.eu.

Kadangi esu energetikas, suprantu, kaip svarbu mūsų šaliai, apie 80 procentų priklausančiai energijos ištekliais, surasti bent nedidelį energijos šaltinį. Suprasdamas vis tiek trumpai bandau apžvelgti visas galimas naudas ir nuostolius.

Sunaudojamo vandens kiekis. Vandens sunaudojimas naudojant hidraulinį ardymą - 13–45 tūkst. m3 vienam gręžiniui. Lietuvos atveju, spėjama, vidutiniškai 15–20 tūkst. m3 vienam gręžiniui. Be to, skalūnų dujoms išgauti daromuose gręžiniuose ardymą gali tekti atlikti kelis kartus per jų naudojimo laiką, kai kuriais atvejais ardymas gręžiniuose atliekamas iki 10 kartų. Kiekvienai papildomai ardymo operacijai gali prireikti daugiau vandens negu ankstesniajai.

Į orą išmetami teršalai įprastų operacijų metu. Teksase (JAV) aptinkamos aromatinių junginių, pvz., benzeno ir ksileno, ištakos dažniausiai išmetamos gamtinių dujų spaudimo ir apdorojimo proceso metu, kur sunkesnės sudedamosios dalys išleidžiamos į atmosferą. ES šių medžiagų išmetimas ribojamas teisės aktais, bet svarbu, kad jų būtų laikomasi.

Avarijos. Skaičiuotinas skalūnų dujų išgavimo hidrauliniu būdu avarijų rodiklis yra 1–2 procentai.

Atrodytų, kad daugumos avarijų ir kenksmingo ardymo mišinio nuotėkių į požeminį vandenį įvyksta dėl netinkamo įrangos naudojimo, kurio būtų galima išvengti. Pvz., JAV konstatuota, kad operacijų stebėsena ir priežiūra gana prasta, galbūt dėl nepakankamo valdžios institucijų biudžeto ar dėl kitų priežasčių. Todėl pagrindinė problema – ne reguliavimo trūkumas, o jo vykdymas atliekant tinkamą priežiūrą.

Be to, išlieka tam tikras pavojus, kad metanas ar kitos cheminės medžiagos į požeminį vandenį prasiskverbs neaptiktais kanalais (pvz., senuose nebenaudojamuose, bet neregistruotuose, netinkamai užcementuotuose gręžiniuose arba pasitvirtinus neprognozuojamam pavojui dėl žemės drebėjimų ir kt.).

Teršalai iš sprogusių gręžinių arba po avarijų gręžybos aikštelėse. JAV patirtis rodo, kad įvyko keli dideli gręžinių sprogimai. Informacija apie daugumą iš jų užfiksuota dokumentuose. Paaiškėjo, kad šios avarijos daugiausiai susijusios su netinkamomis operacijomis, kurias arba atliko neišmokyti darbuotojai, arba jos buvo atliktos netinkamais veiksmais.

Vandens tarša.

Galimi įvykiai:

*   iš atliekų ar saugyklų rezervuarų išsiliejus gręžybos šlamui – grįžtamajam skysčiui ir sūriam tirpalui, dėl kurio vanduo užteršiamas ir druskėja;
*   įvykus išsiliejimui arba avarijoms vykdant veiklą paviršiuje, t. y. dėl skysčio nuotėkių, išsiliejimų iš nuotekų vamzdžių arba rezervuarų, neprofesionalaus įrangos naudojimo arba senos įrangos;
*   skysčiui nutekėjus iš netinkamai sucementuotų gręžinių;
*   įvykus išsiliejimui per geologinius darinius – per natūralius arba dirbtinius įtrūkimus ar kanalus.

Beje, dauguma skundų prieš hidraulinį ardymą susiję su galima požeminio vandens tarša.

Iš esmės dėmesys skiriamas ne tik konkretiems išsiliejimo atvejams ir avarijoms, bet ir ardymo skysčių ar metano išsiveržimui iš gilesnių darinių.

Pavyzdžiui, tyrimo duomenimis, išvados darytinos ir dėl vandeningųjų horizontų, dengiančių šiaurės rytų Pensilvanijos ir šiaurinės Niujorko valstijos dalies Marcellus bei Utikos skalūnų telkinius. Aktyvios dujų gavybos vietose vidutinė metano koncentracija geriamojo vandens gręžiniuose buvo 19,2 mg/l, maksimali koncentracija – net 64 mg/l, o tokia koncentracija jau kelia sprogimo pavojų. Foninė koncentracija panašios geologinės struktūros gretimuose regionuose, kuriuose dujų gavyba nevykdoma, buvo 1,1 mg/l.

Nuotekų šalinimas. Didelio spaudimo veikiami ardymo skysčiai įpurškiami į geologinius darinius. Panaikinus spaudimą ardymo skysčio, metano, įvairių junginių ir papildomo telkinio vandens mišinys grįžta į paviršių. Šį vandenį reikia surinkti ir tinkamai utilizuoti. Skirtingų šaltinių duomenys varijuoja: 9–50 % vandens, naudojamo hidrauliniam ardymui dujų gręžiniuose, grįžta į paviršių. Dalis šio vandens perdirbama ir naudojama ardymui būsimuose gręžiniuose.

Pagrindinė problema – milžiniškas nuotekų kiekis ir netinkama nuotekų valymo įrenginių konfigūracija.

Vandens užteršimas dėl netinkamos praktikos. Avarijų atliekant hidraulinio ardymo operacijas jau įvyko ir Europoje, tarkime, Vokietijoje. Pavyzdžiui, 2007 metais buvo nuotėkių iš nuotekų vamzdžių uolienų porose susikaupusių dujų telkinyje Söhlingen Vokietijoje. Požeminis vanduo užterštas benzenu ir gyvsidabriu. Nors atitinkama Žemutinės Saksonijos kasybos agentūra (Landesbergbehörde) informuota tinkamai, visuomenė avariją pastebėjo tik 2011 metais, kai įmonė pradėjo keisti žemės ūkio dirvožemį, į kurį buvo nutekėję skysčiai. (Vokietijoje paskelbtas skalūninių dujų išgavimo moratoriumas, kol nebus sukurtos saugesnės išgavimo technologijos, užtikrinančios artezinio vandens saugumą).

Žemės drebėjimai. 2011 metų balandį mažas žemės drebėjimas (1,5 balo pagal Richterio skalę) įvyko Blekpulio mieste, Jungtinėje Karalystėje, o 2011 metų birželį įvyko jau didesnis (2,3 balo pagal Richterio skalę) drebėjimas. Įmonė Cuadrilla Resources, žemės drebėjimo teritorijoje vykdžiusi hidraulinio ardymo operacijas, jas nutraukė ir užsakė šio atvejo tyrimą (Cuadrilla Resources tame regione vykdo gręžimus nuo 2010 metų rudens).

JAV yra užfiksuoti, kaip spėjama, dėl skalūnų dujų gavybos kilę 25 žemės drebėjimai, iš jų 7 ten, kur žemės drebėjimų nebuvo registruota jau 140 metų.

Cheminės medžiagos. Vykstant hidrauliniam ardymui, gamtinės radioaktyviosios medžiagos (toliau GRM) – uolienoje aptinkamas uranas, toris ir radis – su nuotėkomis patenka į paviršių. Kartais specialiais tikslais radioaktyviosios dalelės įpurškiamos su skysčiais (pvz., kaip izotopų žymekliai). GRM per uolienų įtrūkimus gali patekti ir į požeminį bei paviršinį vandenį. Paprastai GRM kaupiasi vamzdžiuose, rezervuaruose ir karjeruose.

Apdorojant dujas, GRM gali pasitaikyti kaip radono dujos gamtinių dujų tėkmėje.

Radonas skyla iki 210Pb (švino izotopo), tada iki 210Bi (bismuto izotopo), 210Po (polonio izotopo) ir galiausiai iki stabilaus 206Pb (švino).

Radono skilimo elementai kaip plėvelė nusėda ant vidinio įleidimo vamzdžių, apdorojimo blokų, siurblių ir vožtuvų, daugiausiai susijusių su propileno, etano ir propano apdorojimo srautais, paviršiaus. Kadangi radioaktyviosios medžiagos susikaupia ant naftos ir dujų telkinių įrangos, didžiausią naftos ir dujų GRM poveikio pavojų patiria darbuotojai, pjaustantys naftos telkinių vamzdžius, šalinantys uolienas iš rezervuarų bei karjerų ir atnaujinantys dujų apdorojimo įrangą.

Onondagos apygardoje, Niujorko valstijoje, 210 namų patalpų ir rūsių ore buvo matuojama radioaktyviosios medžiagos radono (222Rn) koncentracija. Visų Marcellus skalūnų teritorijoje esančių namų patalpų ore 222Rn koncentracija viršijo leistiną 148 Bq/m³, o vidutinė koncentracija šiuose namuose buvo 326 Bq/m³.

Vidutinis radono lygis patalpose JAV yra 48 Bq/m³. Koncentracijai ore padidėjus 100 Bq/m³, 10 procentų padidėja plaučių vėžio rizika.

Vis dėlto GRM kiekis įvairiose vietovėse skirtingas. Todėl radioaktyviųjų dalelių aktualumas turi būti vertinamas kiekviename konkrečiame skalūnų ir uolienų porose susikaupusių dujų baseine atskirai. Dėl šios priežasties prieš suteikiant bet kokį gavybos leidimą reikėtų išsiaiškinti konkretaus tiriamo skalūnų telkinio kerno mėginio sudėtį.

Naudotinos medžiagos. Ardymo skystį sudaro apie 98 procentai vandens bei smėlio ir 2 procentai cheminių priedų. Cheminiai priedai – tai toksiškos, alergeninės, mutageninės ir kancerogeninės medžiagos.

Dėl komercinių paslapčių priedų sudėtis visuomenei atskleidžiama nevisapusiškai.

Atskleidžiama ribota informacija leidžia manyti, kad naudojami cheminiai priedai yra 260 medžiagų sąrašas.

6 medžiagos yra viename iš prioritetinių sveikatai pavojų keliančių medžiagų sąraše, o Europos Komisija paskelbė, kad į šiame sąraše esančias medžiagas - akrilamidą, benzeną, etilo benzeną, izopropilbenzeną (kumeną), naftaleną, tetranatrio etilendiamintetraacetatą - dėl jų galimo poveikio žmonėms arba aplinkai reikia nedelsiant atkreipti dėmesį. 

17 medžiagų klasifikuojamos kaip toksiškos vandens organizmams (ūminis ir/arba lėtinis toksiškumas).

38 medžiagos klasifikuojamos kaip ūminiai toksinai (žmonių sveikatai), pvz., 2-butoksietanolis.

8 medžiagos klasifikuojamos kaip žinomi kancerogenai, pvz., benzenas ir akrilamidas, etileno oksidas ir įvairūs naftos pagrindo tirpalai, turintys aromatinių medžiagų.

7 medžiagos klasifikuojamos kaip mutageninės, pvz., benzenas ir etileno oksidas.

5 medžiagos klasifikuojamos kaip turinčios poveikį reprodukcijai.

Ardymo skysčio (6405 m³), naudoto uolienų porose susikaupusių dujų gręžinyje Goldenstedt Z23 Žemutinėje Saksonijoje (Vokietija), buvo: 0,25 procento toksiškų medžiagų, 1,02 procento medžiagų, kenksmingų arba toksiškų žmonių sveikatai (iš jų 0,77 procento klasifikuojamos kaip kenksmingos, o 0,25 procento – kaip ūmiai toksiškos), ir 0,19 procento medžiagų, kenksmingų aplinkai. Žemutinėje Saksonijoje (Vokietija) esančiame gręžinyje Goldenstedt Z23 iš viso naudota apie 65 m³ (daugiau negu dvi 40 t didžiausios leidžiamosios apkrovos ir 26 t naudingosios apkrovos autocisternos) žmonių sveikatai kenksmingų medžiagų, iš kurių apie 16 t yra ūmiai kenksmingos medžiagos.

Be to, hidraulinis ardymas gali daryti poveikį žemiau paviršiaus esančių gamtinių toksiškų medžiagų, pvz., gyvsidabrio, švino ir arseno, judėjimui. Šios medžiagos gali tam tikrais kanalais nutekėti į požeminius geriamojo vandens šaltinius, jeigu įtrūkimai išeis už tikslinio darinio ribų arba jeigu veikiant hidraulinio ardymo spaudimui bus pažeistas gavybos vamzdis arba cementas aplink gręžimo kanalą. Kitos toksiškos medžiagos gali susidaryti vykstant sudėtingoms biogeocheminėms reakcijoms su ardymo skysčiui naudojamais cheminiais priedais.

Papildomų gamtinių toksiškų medžiagų aptinkama ir grįžtamajame skystyje. Žinios, ar dabartiniai apdorojimo procesai veiksmingi norint tinkamai pašalinti tam tikras grįžtamojo skysčio nuotekas ir vandenyje susidariusias medžiagas, yra ribotos.

Poveikis žmonių sveikatai. Galimą poveikį sveikatai daugiausiai sukelia atitinkami į orą arba vandenį išmetami teršalai.

Tai – dažniausiai galvos skausmas ir ilgalaikis lakiųjų organinių junginių poveikis. Požeminio vandens tarša gali būti pavojinga, kai užterštas vanduo pasiekia gyventojus. Pavyzdžiui, kai maži vaikai dažnai prausiami užterštu vandeniu, gali kilti alergijų ir sutrikti sveikata.

Žemėje liekančios cheminės medžiagos. Po hidraulinio ardymo žemėje lieka pavojingų cheminių medžiagų mišinys. Laikui bėgant šios cheminės medžiagos gali nekontroliuojamai ir nenuspėjamai išplisti. Turi būti atsižvelgiama į galimą ilgalaikį jų poveikį.

Negalime pamiršti ir teigiamų dalykų:

Galima ilgalaikė ekologinė nauda. Išskyrus galimą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, akivaizdžios galimos ilgalaikės ekologinės skalūnų dujų gavybos naudos nėra. Minėtąjį išmetamų dujų kiekį galima sumažinti, jeigu labiau teršiantys iškastiniai ištekliai, ypač anglis ir nafta, bus pakeisti skalūnų dujomis, nes įrodyta, kad skalūnų dujos visoje kuro grandinėje išmeta mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu anglis ir nafta.

Šalies dujų poreikio užtikrinimas. Apytikriais skaičiavimais, Lietuvoje galima išgauti daugiau kaip 110 mlrd. m3 skalūnų dujų. Palyginkime – Lietuvos metinis gamtinių dujų sunaudojimas svyruoja tarp 2,5–3,2 mlrd. m3.

Naujų darbo vietų sukūrimas. Jeigu vyriausybė protingai išnaudotų vietinį darbo jėgos resursą, tai stipriai sumažintų nedarbą, bet įsuktų visą naują ekonomikos ciklą: specialių medžiagų tiekimas, transportavimas, instaliavimas, įrangos konstrukcijų statyba, panaudoto skysčio perdirbimas ir didelis kiekis kitų šią pramonės šaką aptarnaujančių paslaugų sferos darbo vietų sukūrimas.

Gamtinių dujų kainų sumažėjimas. Turint alternatyvą, "Gazprom" prarastų savo kaip monopolininko pozicijas, rinkos kaina labai stipriai sumažėtų, 40–60 procentų (jeigu išgaunant skalūnų dujas įstatymais būtų apribojamas pelnas).

Lietuvos energetinis savarankiškumas. Visiškai galėdami apsirūpinti pigiomis dujomis, atitinkamai pigiau galėtume gaminti elektros ir šilumos energiją, nes didžioji elektros gamybos dalis mūsų šalyje susieta su dujomis (su sąlyga, kad Seimas apribos atitinkamai energijos gamintojų pelnus)

Šalies finansinio deficito sumažinimas. Didelė Lietuvos importo dalis šiandien tenka energetiniams šaltiniams. Šių importą sumažinus iki minimumo, eksportas viršytų importą, todėl Lietuva pradėtų generuoti pridėtinę vertę ir, protingai valdant, kauptų perteklines lėšas bei naikintų beveik nevaldomai augančias šalies skolas.

Skalūnų dujų gavyba kitose ES šalyse:

Uždrausta įstatymu išgauti skalūnų dujas hidrauliniu ardymo būdu: Prancūzija, Bulgarija.

Paskelbtas trumpalaikis moratoriumas, kol bus sukurtos saugesnės skalūnų dujų gavybos technologijos: Vokietija (2012-12-14 atmestas prieš 6 mėnesius skelbtas moratoriumas dėl gręžimo hidrauliniu ardymo būdu, bet iškelti labai aukšti techniniai reikalavimai ir lemiamas balsas paliktas vietinėms bendruomenėms, tad labiausiai tikėtina, kad skalūnų dujų gavyba Vokietijoje net nebus pradėta), Lenkija (atlikus du žvalgybinius gręžinius, nesėkmingus gaunamų dujų koncentracijos požiūriu, Rex Tillerson paliko šalį. Ieškoma naujos mažiau apgyvendintos vietos, vyriausybė tikisi pradėti išgauti skalūnų dujas pramoniniu būdu nuo 2015 metų), Vengrija (2009 metais Exxon, atlikęs gręžinį ir nepatenkintas rezultatais, išvyko, klausimo sprendimas atidėtas nežinomam laikotarpiui), Danijoje (žvalgybos konkursą laimėjo partnerystės principu veikiančios Total SA (80 procentų) ir valstybinė naftos gavybos įmonė (20 procentų), bet dėl vietos bendruomenių pasipriešinimo žvalgyba sustabdyta neapibrėžtam laikui).

Svarstymo stadija: Rumunija, Lietuva.

Nesvarstoma: Švedija (po pirmųjų vyriausybės bandymų kalbėtis apie skalūnų dujų gavybą pasipriešino vietos bendruomenės; Švedijoje vietos bendruomenės turi lemiamą balsą), Austrija (priimtas sprendimas, kad galimas gręžimas tik nenaudojant cheminių priedų).

Išgaunama: Jungtinė Karalystė (vyriausybės sprendimu buvo panaikintas draudimas gręžiniams hidraulinio ardymo būdu Lankšyre), Olandija.

Išvados:

1. Lietuva turi neįkainojamus geriamojo gėlo vandens resursus. Gali būti, kad aplinkinės šalys, užteršusios savuosius artezinius vandenis, vėliau pirks brangų geriamąjį vandenį.

2. Pasiryžus ir nusprendus dėl energetinio savarankiškumo aukoti ketvirčio Lietuvos geriamąjį vandenį, turėtų būti išsamiai apsvarstyta kompensacijų tvarka gyventojams, jei šie dėl skalūnų gręžinių praras geriamąjį vandenį.

3. Pagal Lietuvos Konstituciją žemės gelmių resursai priklauso valstybei, todėl negali būti perleidžiami trečiajam asmeniui. Tad jau apsisprendus reikia kurti valstybinę įmonę, renkant kuo daugiau vietinių specialistų.

4. Skalūnų dujos Lietuvoje gali būti išgaunamos tik vienu atveju: jeigu tai darys valstybinė įmonė, kurios akcijos būtų neparduodamos ir pelnas apribotas įstatymu, o garantijas už gyventojams padarytą žalą prisiimtų valstybė.

5. Sprendimas dėl skalūnų dujų išgavimo turėtų būti priimamas referendumu.

6. Gręžiniai neturėtų būti pradėti gręžti visiškai neužpildžius ES trūkstamų normatyvų, apibrėžiančių skalūnų dujų gavybą.

7. Išgaunamos dujos pirmiausia turėtų būti naudojamos šalies viduje tenkinant vietinius energetinius poreikius.

Taigi, tiesioginių atsakymų nėra. Bet tai yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Nors aš asmeniškai esu kategoriškai PRIEŠ tik dėl vienos paprastos priežasties: nė vieno didelio atsakingo projekto nė viena mūsų vyriausybė nuo 1990-ųjų nesugebėjo įvykdyti be milžiniškų nuostolių, korupcijos skandalų ir elementaraus aplaidumo sudarant dokumentus (paminėsiu kelis: "Mažeikių nafta", Mažeikių elektrinė, nacionalinis stadionas, Valdovų rūmai, LEO LT projektas, Ignalinos AE uždarymas, Visagino AE, Lietuvos elektrinės 9-asis blokas). Tuo labiau kad galima neabejoti: pasaulyje taip vystantis skalūnų dujų gavybai, netrukus bus sukurti itin saugūs gavybos būdai.

Šaltiniai:

www.cuadrillaresources.com; www.bloomberg.com; http://finance.yahoo.com; www.shalegas-europe.eu; www.economist.com; www.guardian.co.uk; www.foxnews.com; www.bbc.co.uk

Skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. (Stefan LECHTENBÖHMER), Upertalio klimato, aplinkos ir energetikos institutas; (Matthias ALTMANN), Ludwig-Bölkow-Systemtechnik GmbH;

(Sofia CAPITO), Ludwig-Bölkow-Systemtechnik GmbH; ( Zsolt MATRA), Ludwig-Bölkow-Systemtechnik GmbH;

(Werner WEINDRORF), Ludwig-Bölkow-Systemtechnik GmbH; (Werner ZITTEL), Ludwig-Bölkow-Systemtechnik GmbH

Alkas.lt