Kasčiūnas: mokomės iš karo Ukrainoje pamokų

Palangoje susitikę Baltijos šalių atgrasymo ministrai sutarė, kad Rusijos agresijos akivaizdoje Ukrainoje būtina toliau tęsti trišalį bendradarbiavimą ir taip stiprinti kolektyvinį atgrasymą ir gynybą, o Baltijos šalių solidarumas turi būti kaip niekada stiprus.

„Rusija išliks ilgalaike grėsme Euroatlantiniam saugumui ir ypač Baltijos šalims, todėl mūsų šalių solidarumas turi būti kaip niekada svarbus“, - susitikime su Latvijos ir Estijos kolegomis Andris Sprūds ir Hanno Pevkur pasakė Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos, Estijos ir Latvijos gynybos ministrai akcentavo, jog parama Ukrainai turi išlikti vienu pagrindinių trijų Baltijos valstybių prioritetu, patvirtino įsipareigojimą kasmet Ukrainos saugumui ir gynybai skirti ne mažiau kaip po 0, 25 proc. BVP.

Informuojama, kad Baltijos valstybės ir toliau aktyviai dalyvaus Ukrainos gynybos kontaktinėje grupėje, tam pasitelkiant Ramšteino formate inicijuotas koalicijas, įskaitant išminavimo, informacinių technologijų, dronų pajėgumų srityse.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Washington ministrai suderino ir svarbiausius siekius, tarp kurių, be įsipareigojimo investuoti į gynybą ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP ir kritinių pajėgumų stiprinimo, ir vieni iš svarbiausių – NATO regioninių gynybos planų ir praktinis rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimas.

Ministrai taip pat buvo vieningos nuomonės dėl bendradarbiavimo spartinimo vystant Baltijos gynybos liniją, kuri prisideda ir prie priešakinės NATO gynybos.

„Mokomės iš karo Ukrainoje pamokų ir suprantame, kad konvencinius pajėgumus turi papildyti naujos technologijos“, - pabrėžė L. Kasčiūnas.

Susitikimo pabaigoje ministrai pasirašė bendrą komunikatą dėl tolesnio bendradarbiavimo atgrasymo srityje.