KASP kariai Vilniaus oro uoste. Pratybose įgyti įgūdžiai praverčia ir civilinėje aplinkoje

Ne visi žino, kad balti kombinezonai, kuriais vilki šiuo metu iš užsienio grįžtančius asmenis oro uostuose pasitinkantys žmonės, slepia Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karius. Nuo kovo pradžios vien Vilniaus tarptautiniame oro uoste kartu su Visuomenės sveikatos centro specialistais KASP kariai budėjo jau apie 300 pamainų, dalis karių – po kelis kartus.

Pirmoje vietoje – karių apsauga

„Matome, kad žmonės pavargę. Suprantu, jie tiek valandų laukė, bet mes neturime galimybių padaryti, kad būtų greičiau, stengiamės, kaip galime. Girdime įvairių replikų, sutinkame piktų, pavargusių keleivių. Mes irgi pavargę, bet turime išlikti profesionalūs ir kol kas visiems tai pavyksta. Norėtųsi tik abipusio supratimo – nei viena pusė nenori to, kas vyksta, nedaro specialiai blogiau. Jei sugebėsime prisitaikyti, procedūros vyks sklandžiau“, – po 15 valandų budėjimo Vilniaus oro uoste sako 810 kuopos karys eilinis Arnas Kavaliūnas.

Šiuo metu  tarptautiniame Vilniaus oro uoste darbas organizuojamas pamainomis: 25 KASP karių grupė budi 24 valandas. Po paros karių komandą keičia kita. Jie Vilniaus oro uosto darbuotojams bei Visuomenės sveikatos centro atstovams padeda kontroliuoti grįžtančių keleivių srautus, vykdo keleivių sveikatos patikrą, padeda užpildyti karantino deklaracijas, atlieka kitas funkcijas, kurių reikalauja esanti situacija.

„Žinoma, 24 valandų budėjimas nereiškia, kad jie tiek stovi postuose. Dirbame 4 valandų pamainomis, tad užtenka laiko ir pailsėti, ir pamiegoti, ir pavalgyti. Kariams išmokėti maitinimuisi skirti pinigai, tad jie maistu pasirūpina patys, bet esame sudarę galimybes užsisakyti karšto maisto, jo atveža ir geranoriškai nusiteikusios įmonės“, – pasakoja KASP karių darbą oro uoste koordinuojantis leitenantas Paulius Balčiūnas.

Siekiant apsisaugoti nuo COVID-19, kariai aprūpinti visa reikiama apsaugos ekipuote. Kiekvieną kartą prieš budėjimą kariams išduodami vienkartiniai kombinezonai, kaukės, apsauginiai akiniai, pirštinės, dezinfekcinės priemonės, kurie po budėjimo saugiau supakuojami ir išvežami utilizuoti. Atėjus naujam budėjimui kariams išduodami nauji apsaugos nuo viruso reikmenys.

Žmonių nuotaikos keičiasi

„Pirmos pamainos metu, kovo pradžioje, žmonės buvo tikrai geros nuotaikos, juokavo, fotografavosi kartu, jiems tai buvo lyg atrakcija. Dabar jaučiu nerimą, kartais pyktį, žmonės darosi pavargę, yra kurie bando savo tvarką įvesti. Tačiau, jei pradžioje atlikome atvykstančių keleivių pasitikimo ir informavimo misiją, dabar, esame perėję į kitą, daug intensyvesnę stadiją. Suprantu, kad mes čia reikalingi“, – pastebi mediciną studijuojantis vyr. eil. Arnas Jasinskas.

Žmonių nuotaikos pasikeitimus pastebi ir nuo kovo pradžios jau trečią budėjimą atliekantis ltn. P. Balčiūnas. Tačiau kečiasi ir tarnybos pobūdis. Jei kovo pradžioje savanoriai pasitikdavo tik iš Šiaurės Italijos grįžtančius lėktuvus, informavo keleivius ir kvietė registruotis iš Italijos bei Kinijos parvykstančius keleivius bei padėjo pildyti deklaracijas, dabar situacija pasikeitusi iš esmės.

„Kasdien tobuliname keleivių priėmimo tvarką – juk tai Lietuvoje darome pirmą kartą. Vien per pastarąsias 12 valandų ji keitėsi keturis kartus, kad keleiviai galėtų kuo greičiau iš lėktuvo išvykti namo ar į gydymo įstaigą. Tačiau reikia ir žmonių supratingumo – turime resursų tiek, kiek turime, tad reikia palaukti“, – atvirauja P. Balčiūnas.

Keleiviai saugumo tikslais į patikrą keliauja nedidelėmis, nuo 5 iki 20 žmonių, grupėmis, kur tikrinama jų temperatūra, visiems reikia užpildyti deklaracijas kur buvo, palikti kontaktinius duomenis, kad būtų lengva juos surasti, jei paaiškės, kad lėktuvu skrido ir COVID-19 sergantis žmogus. Tarp skirtingų procedūrų kariai įrengę tarpinius dezinfekcijos punktus.

Kiek laiko keleiviams teks laukti lėktuve, priklauso nuo daugelio faktorių. Pavyzdžiui, iš lėktuvo iki oro uosto keleivius vežantis autobusas, po to kai juo važiuoja karščiuojantis keleivis, yra dezinfekuojamas ir ši procedūra trunka apie valandą, todėl šis resursas yra ribotas. Taip pat dažnai dezinfekuojamos visos patalpos, kuriomis eina keleiviai, bei įranga.

Vertinga patirtis

„Šiuo metu visos oro uoste dirbančios tarnybos savo veiklą koordinuoja bendrame ekstremalių situacijų centre. Tai labai veiksminga, tačiau negalime spėti visų keleivių išleisti greitai, kaip anksčiau. Norėtume, kad jie irgi suprastų, kad darome viską, ką galime, nemiegame. Aš pats dirbu koordinavimo centre, tad nemiegojau jau 30 valandų. Kariai gauna pamiegoti, bet jų darbas irgi sunkus. Juk pasitinkame iš visų šalių grįžtančius keleivius, visus turime ne tik patikrinti, bet ir užtikrinti jų pačių saugumą, kad jie neužsikrėstų oro uoste. Sunku mums visiems, bet čia mūsų visų reikalas“, – tikina ltn. P. Balčiūnas.

Pasak jo, galima suprasti ir keleivius, kuriems lėktuve laukti kartais tenka ir po kelias valandas. Teko matyti ir piktų, bandančių stumdytis keleivių. „Buvo tokių, kurie rėkdami klausė, kokia pavardė, kad jis parodys, kas čia viršininkas. Bet tai tik užlaiko visų žmonių eilę“, – sako kariškis.

Jis pastebėjo, kad geriausiai laikosi tie, kam pasiekti Lietuvą buvo tikrai sunku. Kaip pavyzdingiausius ir labiausiai apsidžiaugusius grįžimu keleivius jis įvardijo kariuomenės „Spartan“ į Lietuvą iš Vokietijos grąžintus žmones.

Taip pat karys pastebėjo, kad savanoriai, pasižymi organizuotumu ir drausme – vis tik pratybose įgyta patirtis praverčia ir vykdant civilines užduotis.

„Sunku, tikrai yra nuovargis, bet kol kas esame žvalūs, geriame daug kavos ir darome tai, kas būtina. Į KASP atėjau tik lapkritį ir tikrai neįsivaizdavau, kad taip greitai reikės vykdyti tokias rimtas funkcijas, dalyvauti realiuose visuomenei svarbiuose veiksmuose. Tikrai sunku, bet labai įdomu“, – apibendrina įspūdžius ltn. P. Balčiūnas.
 
Karius kalbino vyr. eil. Aidas Žiliukas, KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 801 (Nekinetinių operacijų kuopos) karys savanoris.

Šaltinis: KAM