Katalonijos svajonė atsiskirti nuo Ispanijos – dilema Europai

Katalonijos prezidentas, einantis šias pareigas nuo 2010 m. gruodžio 27 d., Arturas Masas i Gavarró (gim. 1956 m.) rengiasi referendumui, kuris vyks lapkričio 9-ąją. Referendumu ketinama atsiskirti nuo Ispanijos. Ispanijos premjeras Mariano Rajoy Brey – Katalonijos nepriklausomybės priešininkas, atmetęs pačią referendumo galimybę. Jo dėka balandžio 18-ąją Ispanijos parlamentas ketina balsuoti prieš plebiscitą.

Artėjančių didelių permainų proga „Euronews“ žurnalistas Vicenças Batalla pakalbino Katalonijos prezidentą. Pateikiame „Euronews“ kovo 26-ąją publikuotą interviu su A. Masu i Gavarró.

– Kokia tikimybė, kad lapkričio 9-oji taps Katalonijos nepriklausomybės diena?

–  Ji yra. Katalonijos vyriausybė ir aš padarysime viską, ką galime, kad šis referendumas įvyktų, juolab kad Katalonijoje jam pritaria daugelis žmonių. Tikiuosi, kad Ispanijos institucijose nebus suformuota kategoriška, radikali opozicija, kuri siektų sužlugdyti taikų ir demokratišką šio referendumo rengimą. Referendumas vyks pagal įstatymą – ir Ispanijos, ir Katalonijos teisės prasme.

–  Kodėl Davidas Cameronas sutiko leisti referendumą rengti Škotijai, o M. Rajoy Brey neleido Katalonijai?

– Turbūt Jungtinėje Karalystėje demokratija turi gilesnes tradicijas nei Ispanijoje. Gaila, kad taip yra, nes norėtųsi pasakyti, kad Ispanija turi tuos pačius sugebėjimus būti demokratiška. Ispanija, be abejo, yra demokratiška, tačiau neturi tokio demokratijos gylio kaip Jungtinė Karalystė. Tokia jau realybė.

Premjeras D. Cameronas sutiko su Škotijos parlamento balsavimo rezultatais, todėl buvo leista rengti referendumą. Jis demokratiškai priėmė škotų verdiktą. Jis niekada negalvojo neigti, kad Škotija yra nacija, o Ispanija neigia, kad Katalonija yra nacija. Tai – pirmoji didelė klaida, nes istorija mus moko, kad Katalonija turi savo vyriausybę, atliekančią ir Prezidentūros bei parlamento funkcijas (katalon. Generalitat de Catalunya) nuo 1283 metų.

– Klausimas, liks ar ne Europos Sąjungoje Katalonija, jei taps nepriklausoma, gali smarkiai keisti balsuojančiųjų referendume nuomonę. Europos Komisijos prezidentas José Manuelis Durão Barroso sako, kad nepriklausoma Škotija, kaip ir Katalonija, privalės palikti Europos Sąjungą ir, jei norės, iš naujo prašytis į ją.

– Taip, tačiau tokio precedento dar nebuvo. Žmonėms nepasakyta ir apie Europos Sąjungos sutartis (ypač Lisabonos sutartį), kuriose tokie dalykai nenumatyti. Tiesiog jie niekada negalvojo, kad ateis tokia diena. Taigi nėra jokių rašytinių įstatymų, kurie tai numatytų. Niekur neparašyta, kas nutiks piliečių teisėms, jos juk negali būti panaikintos per vieną naktį.

Taip pat jie nepasakė, kokiomis sąlygomis išėjimo iš Europos Sąjungos atveju į ją vėl būtų galima sugrįžti. Ar mes grįžtume kaip šalys, kurios niekada nebuvo Europos Sąjungoje? Kokiomis sąlygomis?

– Ar nepriklausoma Katalonija galės egzistuoti savarankiškai ekonomine prasme? Ką apie tai kalba katalonų verslininkai?

– Jie ir palaiko nepriklausomybę, ir ne. Yra įvairių verslininkų – vieni turi interesų visoje Ispanijoje, kiti tokių interesų turi mažiau. Pastarieji, mažiau priklausomi nuo Ispanijos rinkos, labiau palaiko Katalonijos nepriklausomybę.

Kas bijo šio proceso? Niekas jo neturėtų bijoti! Taip, tiesa, yra tokių, kurie bando skatinti baimę. Daugybė! Ypač kai kurios žiniasklaidos priemonės Madride negali sustoti vykdžiusios baimės kampanijos. Jie niekada nesustos! Tačiau Katalonijoje mes matome, kaip jie bando mus suskaldyti, kad referendume nedalyvautų dauguma gyventojų.

– Jūsų sąjungininkų paieškose Europoje svarbų vaidmenį atlikti galėtų Prancūzija, kurios pietinėje dalyje yra kataloniškas Perpinjano miestas. Kokios Prancūzijos reakcijos tikitės, jei Katalonija taps nepriklausoma?

– Nežinau! Negaliu pasakyti. Puikiai žinote, kad Prancūzija pirmiausia yra centralizuota valstybė. Daugelis Prancūzijos gyventojų priima šį principą. Ispanijoje viskas yra kitaip, nes čia yra dvi ar trys nacionalinės realybės, kurios egzistuoja kitaip nei Prancūzijoje. Šios realybės Ispanijoje visuomet priešinosi centralizacijai.

Tai, kas vyksta Katalonijoje, negali identiškai atsikartoti kitose Europos vietose. Škotijos situacija taip pat ypatinga. Europoje yra daug nacionalinių klausimų, kurių negalima lyginti su tuo, kas vyksta Katalonijoje. Prancūzijai nereikia nieko bijoti, nes Katalonijos nepriklausomybės atgavimo procesas ypatingas.

– Šiuo metu tarp Rusijos ir Ukrainos Kryme susidarė ypatinga ir galimai smurtinė situacija. Kai Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis García-Margallo y Marfilis palygino Krymą su Katalonija, ką apie tai pagalvojote? Kaip vertinate per Rusijos televizijas linksniuojamą Kataloniją kaip pasiteisinimą dėl Kryme organizuoto referendumo?

– Palyginimas su Katalonija, naudojamas Rusijoje, yra jų scenarijaus dalis, nes jiems reikia visokių pasiteisinimų tam, kas įvyko Kryme. Jie naudoja įvairius palyginimus!

Vis dėlto mane labiausiai nustebino pamišėliškas Ispanijos užsienio reikalų ministro pareiškimas, kai jis sulygino Kataloniją ir Krymą. Situacijos skirtingos. Kryme nebuvo jokios vyriausybės, kurią išrinktų žmonės, kad būtų galima surengti referendumą, o Katalonijoje buvo. Kryme darytas spaudimas, Katalonijoje – ne. Katlonijoje – totalus pacifizmas, tikra demokratija ir išrinkta vyriausybė, turinti teisę rengti demokratinį referendumą. Todėl negalima Katalonijos lyginti su Krymu.