Kiberataka. Ar tai labai baisu? Žinoma, jei nusitaikyta į atominės elektrinės kompiuterių sistemas – be abejo, skamba pavojingai. Bet jei tai DDOS (angl. distributed deniai-of-service) ataka prieš banką ar valstybinę instituciją? Atrodo, kas čia tokio – na taip, neveiks kokią valandą ar dvi, bet indėliai nenukenčia (blogiausiu atveju – juk apdrausti!), o jei negalėsi susirasti kokio valstybininko elektroninio pašto adreso iki pietų - irgi lyg nieko baisaus.
Vis dėlto kiberatakos daro apčiuopiamą žalą. Ponemono institutas (JAV), užsiimantis privatumo ir duomenų saugumo tyrimais, paskelbė duomenis, surinktus apklausus 56 JAV valstybines įstaigas bei korporacijas. Duomenys rodo, kad paskutiniaisiais metais vidutinė suma, skirta kiberatakų padarinių šalinimui, siekia 8,9 milijono JAV dolerių. Lyginant su ankstesniais metais, šis skaičius išaugo 6 procentais.
Tyrimas taip pat parodė, kad daugiausia kiberatakų vyksta JAV, o kitose šalyse išlaidos gerokai mažesnės: 5,9 mln. JAV dol. Vokietijoje, 5,1 mln. JAV dol. Japonijoje ar „vos“ 3,2 mln. JAV dol. Didžiojoje Britanijoje.
8,9 milijono dolerių, iššvaistomų taisyti tai, ką pridirbo įsilaužėliai – tik vidurkis. Tyrime dalyvavusių organizacijų ir korporacijų išleistos sumos iš tiesų varijuoja nuo 1,4 mln. iki 46 mln. JAV dolerių.
Tyrimas nurodė penkias „išorines“ išlaidų kryptis: verslo sutrukdymas, informacijos praradimas ar vagystė, pajamų praradimas, įrangos pažeidimai ir „kitus“. „Vidinės“ išlaidos – aptikimui, tyrimui, padėties stabilizavimui, atkūrimui ir užtikrinimui, kad toks precedentas nebepasikartotų.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]