Liepos 4 d. Kinijos šiaurėje, Vidinės Mongolijos regione esančiame Bajanuro mieste, užfiksuotas buboninio maro atvejis. Paskelbtas trečio lygio pavojus, kalbama apie potencialią naują pandemiją.
Buboninį marą sukelia bakterinė infekcija, kuri gali būti mirtina, tačiau šiais laikais šią ligą galima gydyti antibiotikais.
Buboninis maras fiksuotas 2017 m. Madagaskare, pernai – Mongolijoje. Pastaraisiais metais kasmet pasaulyje buboninis maras nusineša vieną kitą tūkstantį gyvybių, daugiausiai – Afrikoje.
Mongolijoje minėta liga užsikrėtė žalią švilpiko mėsą valgę žmonės. Šioje šalyje tikima, kad žalia švilpiko mėsa bei inkstai – puikus priedas prie sveiko gyvenimo būdo.
Buboninis maras, vadinamas Juodąja mirtimi, 1346–1353 m. Eurazijoje ir Šiaurės Afrikoje nusinešė iki 200 mln. gyvybių. Juodoji mirtis į Europą atkeliavo ir Centrinės arba Rytų Azijos Šilko keliu. Pandemija tuomet nusinešė daugiau nei pusę Europos gyventojų gyvybių, o pasaulio gyventojų skaičių XIV a. sumažino nuo 475 iki 350 mln.
1665 m. buboninis maras pražudė penktadalį Londono gyventojų. XIX a. ši liga Kinijoje ir Indijoje pražudė daugiau nei 12 mln. žmonių.
Buboninio maro atveju bakterija patenka į limfinę sistemą. Septiceminis maras kyla dėl kraujo užkrėtimo, o pneumoninio maro metu bakterija patenka į plaučius.
Šaltinis: bbc.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]