Klaidingai galvojantiems, kad įvedus eurą viskas pabrango, reikėtų kreiptis į psichologus

Didžioji dalis gyventojų klaidingai galvoja, kad įvedus eurą viskas pabrango. Taip nėra. Pirmo būtinumo prekės netgi atpigo. O kai kas pabrango tik dėl pačių gyventojų patogumo.

Vienas labiausiai cituojamų ekonomistų Lietuvoje Nerijus Mačiulis

SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad devyni iš dešimties respondentų mano, jog įvedus eurą bendras kainų lygis pakilo.

Tačiau ekonomikos žinovai mano kitaip.

 „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad iš tikro pabrango ne viskas, kai kas net ir atpigo, ir tai rodo oficiali statistika.

„Birželio mėnesio duomenimis, matome, kad pieno produktai, grūdai, duona, mėsa, vaisiai yra pigesni nei buvo prieš metus“, - rugpjūčio 7 d. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė N. Mačiulis.

Pasak specialisto, brango ne pirmo būtinumo paslaugos, restoranų ir apgyvendinimo įstaigų, sveikatos, įvairios laisvalaikio ir poilsio paslaugos – jos šiuo metu brangesnės, nei prieš metus.

Tačiau tai nėra visuotinė brangimo tendencija, visų prekių ir paslaugų, todėl nerimauti ekonomistas nesiūlo.

„Šis kainų didėjimas yra tiesiogiai susijęs ne su euro įvedimu, o su didėjančiais atlyginimais – ypač tai akivaizdu, kai kalbame apie paslaugas – kirpėjų, santechnikų ar šaltkalvių“, - sakė N. Mačiulis.

Atsakydamas į klausimą, kodėl daugiau negu 90 proc. gyventojų atrodo, kad viskas, net ir pirmo būtinumo prekės, labai pabrango, specialistas tai pavadino žmonių neišprusimu.

„Tikrai labai sudėtinga komentuot, ekonomistui matant tą oficialią statistiką, kodėl kažkuriam gyventojui kažkas pabrango. <...> Yra atskira mokslo šaka, elgsenos ekonomika, kuri analizuoja reiškinius, kuomet gyventojams susidaro klaidingas įspūdis apie ekonominius reiškinius“, - sakė analitikas.

Toliau kalbėdamas ekonomistas leido suprasti, jog tokie gyventojai galėtų kreiptis į psichologus. Visos laidos klausykitės ČIA.

Finansų ekspertė J. Varanauskienė

Tuo tarpu SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigia, kad kai kurios kainos šie tiek padidėjo dėl to, kad gyventojų patogumui jos buvo apvalinamos.

„Vis dėlto realybėje nutiko taip, kad kainos dažnai apvalinamos iki viso euro, t. y. 5,99 lito pavirsta ne 1,73 euro, bet 2 eurais. Taip lengviau skaičiuoti ne tik pardavėjams, bet ir pirkėjams“, -  paaiškino J. Varanauskienė.

Būtent toks gyventojams patogesnis kainų apvalinimo efektas ir lemia kai kurių vartojimo išlaidų didėjimą.

Susiję:

Prognozės pasitvirtino: šiemet Lietuvoje buvo pats tinkamiausias metas įsivesti eurą

Euras – geresnio, kokybiškesnio ir turtingesnio gyvenimo garantas