Klaipėdos uostas ruošiasi jūrinės vėjo energetikos plėtrai

Lietuvai rengiantis Baltijos jūroje statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką, Klaipėdos jūrų uostas aktyviai ruošiasi būti pagrindine platforma vėjo jėgainių gamybos pramonei bei jų priežiūros baze.

Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, jau vyksta paruošiamieji darbai.

Buvusi Tarptautinė jūrų perkėla keičiasi iš esmės – čia griaunami pastatai ir rengiamasi naujos veiklos etapui. 1986 m. veiklą pradėjusi jūrų perkėla keltų terminalo funkcijos nebeatlieka nuo 2017 m.

„Viskas turi savo pradžią ir pabaigą. Kad ir kokie ilgalaikiai bei svarbūs tikslai bebūtų, veikiant laikui, aplinkybėms, sąlygoms – jie pasiekti ar ne – tam tikru metu jie tampa beverčiais ir ateina laikas siekti naujų. Vienas iš geriausiai tai iliustruojančių pavyzdžių yra Smeltės pusiasalis Klaipėdos uoste. Neminint istorijos, ro-ro keltai į Vokietiją, Daniją, Švediją rado naują savo buveinę kitame, labiau tokiems modernesniems poreikiams pritaikytame terminale, o šis, vadintas Tarptautinės jūrų perkėlos vardu, transformuojamas iš esmės tiek savo išvaizda, tiek funkcijomis“, - pasakė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Anot A. Latako, Smeltės pusiasalis tampa jūrinių vėjo jėgainių įrengimo platforma Baltijos jūros regione.

„Tai diktuoja šių dienų laikmetis ir poreikis. Pirmiausia, poreikis Lietuvos jūrinių vėjo parkų įrengimui ir uosto rolės kuriant šalies energetinę nepriklausomybę. Tikiuosi, kad daugelis klaipėdiečių ir šalies gyventojų sukurtose naujose darbo vietose ras puikią savo profesinę ateitį“, - atskleidė A. Latakas.

AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) yra pasirašę investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.

Smeltės pusiasalyje bus rekonstruotos krantinės pritaikant jas vėjo jėgainių elektrinių krovai ir surinkimui. Šiai veiklai bus pritaikyta apie 20 ha teritorija. Investicijos į Smeltės pusiasalio infrastruktūrą gali siekti daugiau kaip 30 mln. eurų.

Mokslo įstaigos gali atnaujinti savo studijų programas, įtraukdamos papildomas specializacijas, susijusias su jūriniu vėju.

Planuojama, jog pirmasis maždaug 700 MW galios jūrinio vėjo parkas Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradės veikti 2028 m.

Informuojama, kad iki 2030 m. Lietuva planuoja Baltijos jūroje išvystyti du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkus, kurie užtikrins pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo.