|
Ūkio sąstingio (krizės) metu buvo išsakoma vienintelė priežastis – jai atsirasti įtakojo pasaulinė finansų krizė. Bet niekas nepaaiškino, kaip ši krizė paveikė, pavyzdžiui, Lietuvos duonos kepėją. Kodėl jis parduoda mažiau savo pagamintos produkcijos?
Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas mano, jog pagrindinė priežastis buvo tai, kad ūkio subjektai ir fiziniai asmenys prieškriziniu laikotarpiu per daug skolinosi iš bankų pinigų, ypač nekilnojamajam turtui įsigyti. Tai paskatino butų bei kitų statinių statybą, „išpūtė ekonomikai grėsmingą burbulą“ ir kurio pūtimą, kaip prisimename, skatino ekonomikos ekspertai, patardami žmonėms imti paskolas ir nė žodžio neprasitardami apie krizės artėjimą, apie galimus sunkumus paskolas grąžinti. Kaltina Seimą, Lietuvos banką už tai, kad nestabdė gyventojų ir įmonių paskatas investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Abejotina, kad paskolų „grėsmingas burbulas“ įtakojo ūkio sąstingiui prasidėti. Juk Lietuvos paskolų santykis su BVP buvo du kartus mažesnis negu kitose Europos valstybėse, o krizė mūsų šalyje pasireiškė gerokai didesniu mastu. Net ir S. Jakeliūnas nurodo, paskolų santykis su BVP Lietuvoje buvo 60 proc., o kitose Europos valstybėse – 100-150 procentų. Be to, statybų sektorius BVP sudėtyje sudaro apie 20 procentų. 2009 metais jame BVP sumažėjo 10 mlrd. Lt, kai šalyje – 46,7 mlrd. Lt. Tai dėl ko sumažėjo beveik 37 mlrd. Lt kitose ūkio šakose?
Antra vertus, šis sektorius nukentėjo ne dėl to, kad bankai daug skolino, o atvirkščiai – per mažai skolino. Bankai sugriežtino naujų paskolų išdavimą, nes gerokai padaugėjo negalinčių paskolų grąžinti ir palūkanų mokėti asmenų. Taigi ne paskolų portfelio storumas nulėmė krizę ir jos mastą šalies ūkyje, o kitos priežastys.
Kita vertus, ar blogai, kad žmones ir įmonės skolinosi pinigus, pūtė burbulą? Juk užsienio bankų suteiktais kreditais gyventojai įsigijo butus, ūkio subjektai – gamybinius, administracinius pastatus. Statybininkai turėjo darbo ir gerai uždirbo juos pardavę, o biudžetas gavo pajamų. Tik užsienio bankai prarado dalį paskolintų lėšų, 2009 metais patyrė 3,7 milijardus litų nuostolio. Bet nebankrutavo ir nė vienas iš jų.
Prof. P. Gylys mano, jog krizę būtų buvę galima sušvelninti, jeigu litas nebūtų susietas su euro pastoviu kursu. Atseit, Lietuvos bankas būtų turėjęs galimybę keisti lito kursą, jį mažinti. Abejotina, ar būtų geriau sumažinus lito kursą paėmusiems paskolas eurais žmonėms ir ūkio objektams.
Ūkio būklė prieš krizę ir stagnacijos priežastys
Statistikos departamento duomenys patvirtina, kad ūkis ypač sparčiai vystėsi 2005- 2008 metais. Kasmetinis BVP prieaugis sudarė 10-13 mlrd. litų. Apogėjus pasiektas 2008 metais – kai pasiekta 111,5 milijardų litų suma. Palyginus su 2005 metais prekių ir paslaugų apimtys padidėjo 1,6 karto, o statyba – 2 kartus, finansinio tarpininkavimo veikla – 2,3 karto.
Krizė palietė visas ūkio šakas, o daugiausia statybą, pramonę ir prekybą, kurių apimtys 2009 metais sumažėjo 20-50 procentų. Statybų sumažėjimo priežastys daugmaž aiškios. O kas įtakojo gamybos ir paslaugų sumažėjimui kitose ūkio šakose? Ar tik pasaulinė finansų krizė?
Pasaulinė finansų krizė, kaip žinome, pasireiškė dideliu vertybinių popierių nuvertėjimu JAV ir kitose valstybėse. Tai palietė ir Lietuvos ūkio subjektus ir gyventojus, kurie buvo įsigiję investicijų ir kitokių fondų vertybinius popierius. Ūkio subjektai iš finansinės ir investicinės veiklos 2008 ir 2009 metais turėjo beveik 5 mlrd. litų nuostolio. Gerokai nukentėjo ir gyventojai, kurie turėjo įsigiję vertybinių popierių.
Suprantama, netekus tiek lėšų, atsirado papildomų sunkumų gaminti prekes bei teikti paslaugas, grąžinti paskolas, atsiskaityti su partneriais ir darbuotojais. Bet šie nuostoliai negalėjo daug įtakoti krizės mastui, nes ūkio subjektai 2006-2008 metais buvo gavę 31 mlrd. litų pelno iš ūkinės bei finansinės veiklos ir buvo sukaupę 35 mlrd. Lt rezervuose.
Prekių gamybą ir paslaugas apsprendžia ne tik turimos techninės galimybės, bet jų paklausa užsienyje ir vietos rinkoje. Krizės apogėjaus (2009) metais prekių gamyba ir paslaugos sumažėjo 46,7 mlrd., o jų eksportas – 16,7 mlrd. litų. Vadinasi, eksporto sumažėjimas galėjo įtakoti BVP sumažėjimą trečdaliu. Kita BVP dalis sumažėjo dėl to, kad parduota šalyje 20,6 mlrd. Lt mažiau prekių didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje ir suteikta mažiau už 9,4 mlrd. Lt paslaugų.
Sunku paaiškinti, kodėl 2009 metais taip daug sumažėjo vartojimas. Darbo užmokestis sumažėjo tik 7 mlrd. litų. PVM tarifo padidinimas nuo tų metų pradžios, teoriškai galėjo tik 3 procentais sumažinti prekybos ir paslaugų apyvartą. Bet Statistika skelbia, kad 2009 metais kainos sumažėjo apie 1 procentą. Taigi faktiškai galėjo sumažėti 2 procentais (2 mlrd. Lt). Pensijos ir kitos išmokos nebuvo dar sumažintos (tik nuo 2010 metų pradžios). Gyventojai nemažai pinigų gavo artimųjų, iš dirbančių užsienyje. Jų indėliai bankuose net padidėjo Belieka viena priežastis – 2008 metų ketvirtajame ketvirtyje prasidėję premjero A. Kubiliaus dažni gąsdinimai krizės šmėkla ir perspėjimai, kad reikia pinigus taupyti „sūdnai“ dienai. Tai ir būtų atsakymas duonos kepėjui.
Vartojimo sumažėjimui 2010 metais, suprantama, gerokai įtakojo emigracija ir papildomas 1,2 mlrd. litų darbo užmokesčio sumažėjimas.
Krizės pasekmės
Krizės pasekmės skaudžios. 2009 metais Lietuvoje sukurta 17,5 mlrd. litų mažiau pridėtinės vertės. Daug žmonių neteko darbo, beveik visiems samdomiems darbuotojams sumažinti atlyginimai, padidėjo emigracija. Nacionalinis biudžetas neteko 5,3 mlrd. mokestinių pajamų, o Sodros biudžetas - 1,6 mlrd. litų draudėjų (įmonių ir įstaigų) įmokų. Tenka pastebėti, kad apdraustųjų (darbuotojų) įmokos padidėjo 2,5 karto, arba 1,4 mlrd. litų, nors ir sumažėjo jų atlyginimai.
2010 metais šiek tiek mažiau ūkį įtakojo krizė. BVP pagaminta 1,3, o pridėtinės vertės sukurta 2,7 procento (2,2 mlrd. Lt) daugiau negu 2009 metais. Tačiau šito nepajuto gyventojai, jų padėtis net pablogėjo. Padaugėjo bedarbių, 2,5 karto daugiau darbingo amžiaus žmonių emigravo į kitas valstybes. Samdomiems darbuotojams išmokėta 5 proc. (2 mlrd. Lt) mažiau darbo užmokesčio ir tiek pat mažiau pervesta įmokų jų socialiniam draudimui. Sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos.
Padėtis pagerėjo tik vienai gyventojų grupei – darbdaviams. Jų grynosios pajamos 2010 metais padidėjo 10,2 proc.(4,2 mlrd. Lt ). Aplamai, 2009-2010 metais dėl krizės darbdavių grynosios pajamos sumažėjo 8,7 proc. ( 4,4 mlrd. Lt), o samdomųjų darbuotojų pajamos dvigubai daugiau – 17,7 proc. (8,8 mlrd. Lt).
Šie skaičiai patvirtina, kad nuo krizės daugiausia nukentėjo ir kenčia samdomieji darbuotojai. Ir antra, ypač neteisingai 2010 metais buvo paskirstyta bendru darbu sukurta pridėtinė vertė. Samdomiems darbuotojams jos skirta tik 46 proc., kai 2008 metais buvo skirta 50 procentų. Pažymėtina, kad kitose Europos valstybėse darbuotojams skiriama 65 ir daugiau procentų.
Darbo pajamas gaunantys asmenys taip pat labiau skriaudžiami ir antrame pridėtinės vertės perskirstymo etape – per mokesčius.
|