Konservatorių porelė ėmėsi aiškintis K. Markso atminimo pagerbimo akibrokšto

Konservatorių porelė Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Europos Parlamento Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos pirmininką Manfredą Vėberį (Manfred Weber), prašydami politiškai įvertinti šios partijos deleguoto Europos Komisijos (EK) Pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) veiksmus, kuriais šis pagerbė vokiečių filosofo, sociologo, ekonomisto, rašytojo, politikos žurnalisto ir visuomenės veikėjo Karlo Markso (1818–1883) atminimą.

Štai kaip skamba šios porelės pranešimas visuomenei:

„Gegužės 5 d. EK pirmininkas Ž. K. Junkeris dalyvavo K. Markso 200 metų gimimo metinių minėjime Tryro mieste, Vokietijoje. Savo kalboje Ž. K. Junkeris teigė, kad „Karlas Marksas buvo filosofas, mąstęs į ateitį, žvelgęs kūrybiškai. Šiandien jis kaltinamas dėl dalykų, už kuriuos neatsakingas ir kurių nepaskatino, nes daug jo parašytų dalykų perrašyti į priešingus“.

A. Ažubalis įsitikinęs, kad Ž. K. Junkerio kalboje išsakyta mintis, jog per 100 milijonų žmonių išžudę komunistiniai režimai nebuvo K. Markso atsakomybė, o rėmėsi iškraipytomis filosofo idėjomis, yra neteisinga. K. Marksas savo tekstuose atvirai skatino vykdyti ginkluotą revoliuciją, įvesti proletariato diktatūrą, išnaikinti „reakcionierių“ klases. Būtent šių idėjų įkvėpti veikti pradėjo baisiausi XX a. tironai: V. Leninas, J. Stalinas, M. Zedongas, P. Potas, F. Kastro. Šie diktatoriai atvirai garbino K. Marksą, aktyviai studijavo jo idėjas ir įgyvendino jas, todėl atskirti marksizmo ideologijos nuo komunistinių režimų nusikaltimų negalima.

 „K. Markso teorijos darė įtaką XX a. diktatoriams, kurie ne iškraipė, kaip teigia Ž. K. Junkeris, o realizavo aiškiai parašytas teoretiko idėjas. Visur, kur marksizmas buvo įgyvendinamas, jį sekė skurdas, genocidas, žmogaus orumo išniekinimas bei visapusiškas visuomenės moralinis dekadansas. Šį terorą patyrė ir didelė dalis ES valstybių, todėl EK pirmininko, kaip visą bendriją atstovaujančio pareigūno, elgesys yra nesuvokiamas ir netoleruotinas“, – teigė Seimo narys L. Kasčiūnas.

„Ž. K. Junkerio dalyvavimas K. Markso metinėse negali būti matomas kaip pavienis epizodas, nes tai yra tik vienas iš daugelio netinkamo komunizmo nusikaltimų įvertinimo ES pavyzdžių. Šiuo metu Europoje vis dar yra įsitvirtinęs ydingas įprotis skirtingai vertinti nacizmo ir komunizmo vykdytą terorą: kol nacistinės Vokietijos nusikaltimai yra visuotinai pasmerkti ir apie šiuo įvykius bei jų aukas yra aktyviai šviečiama visuomenė, komunistinių diktatūrų nusikaltimai vis dar nėra deramai įvertinti. Toks požiūris ne tik yra istoriškai klaidingas, bet ir skatina susiskaldymą dabartinėje ES“, – komentavo Seimo nariai.

Seimo nariai EP Europos liaudies partijos frakcijos pirmininkui Manfredui Vėberiui formuluoja šiuos klausimus: kodėl Ž. K. Junkeris pasirinko dalyvauti K. Markso iškilmėse, nors buvo nuo to atkalbinėjamas? Ar toks dalies Europos istorijos ignoravimas yra priimtinas ir nepažeidžia visų europiečių lygybės principo? Ar sąmoningai sprendimą ignoruoti dalies Europos istoriją priimantis Ž. K. Junkeris negrasina gilesniu ES susiskaldymu ir Europos liaudies partijos reputacijai rinkėjų akyse? Kodėl ES institucijos, kurios pasisako už žmogaus teises bei laisves, dar nėra tinkamai įvertinusios marksizmo ir komunizmo, kuris neigia bet kokį žmogiškąjį orumą? Galiausiai, ar Ž. K. Junkerio pozicija komunizmo atžvilgiu atitinka ELP vertybinius principus?“.

Ekspertai.eu primena, kad Vakariniame Vokietijos Tryro mieste gegužės 5 d. minint 200-ąsias Karlo Marxo (Karlo Markso) gimimo metines buvo atidengta  filosofą vaizduojanti didžiulė statula. Šią 4,4 m aukščio statulą padovanojo Kinija, kurioje šis filosofas taip pat labai gerbiamas.