 |
| Kultūros viceministras Viktor Denisenko. |
„Ekspertai.eu“ jau tris mėnesius bando pakviesti kovos su Rusijos dezinformacija ir propaganda flagmaną, Kultūros ministerijos viceministrą dr. Viktorą Denisenko, į tiesioginę laidą aptarti šios kovos aspektų.
Rezultatas – 10 mandagių kvietimų, 10 neigiamų atsakymų ir ta pati standartinė frazė: „dėl įtemptos darbotvarkės“.
Viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie skaidrumą, kovą su melu ir atvirą institucijų dialogą su visuomene.
Tačiau praktika rodo ką kita. Vos tik kalba pasisuka apie gyvą eterį, Kultūros ministerijos durys užsidaro, o jas pridengia biurokratinio susirašinėjimo užsklanda.
Chronologija: redakcija kviečia, ministerija atsisako
Viskas prasidėjo dar 2026 m. sausio 5 d., kai redakcija pirmą kartą kreipėsi į viceministrą, siūlydama dalyvauti laidoje „Bekompromisė kova su priešo propaganda ir dezinformacija“.
Nuo tos dienos prasidėjo vienašališkas „dialogas“.
Sausio viduryje po tylos sienos ministerija galiausiai patvirtino, kad laiškus gauna, tačiau viceministras dalyvauti negalės. Vietoje pokalbio pasiūlyta klausimus pateikti raštu.
Vasario 17 d. išsiųstas naujas kvietimas. Redakcija pabrėžė prisiderinsianti prie bet kokio viceministrui patogaus laiko. Atsakymas buvo identiškas: „įtempta darbotvarkė“.
Kovo 17–18 d. situacija tapo paradoksali. Nors ministerija teigė, kad V. Denisenko laiko neturi, viceministras rado galimybę pasirodyti LRT Klasika laidoje. „Ekspertai.eu“ į tai atkreipė dėmesį ir pasiūlė analogišką nuotolinį formatą.
Kovo 19 d. viceministras automatiškai atsakė esantis komandiruotėje, o ministerijos atstovai dar kartą pakartojo – bendraukime tik raštu.
Kodėl ministerijai taip patogu slėptis už rašto?
„Ekspertai.eu“ ne kartą akcentavo, kad dezinformacijos tema yra pernelyg sudėtinga ir jautri, jog ją būtų galima išsemti sausomis kanceliarinėmis formuluotėmis.
„Tinklalaidės formatas leidžia užduoti patikslinančius klausimus, išsklaidyti neaiškumus ir išvengti pernelyg abstrakčių formuluočių, kurios dažnai neatskleidžia tikrosios priemonių logikos“, – rašoma viename iš redakcijos laiškų.
Nepaisant siūlymų sutrumpinti interviu iki 15 minučių, dalyvauti tik telefonu ar pasirinkti itin siaurą temą, pavyzdžiui, kovo 9 d. pristatytą LRTK užsakytą tyrimą, ministerijos pozicija liko nepajudinama.
Paskutinis akordas – kovo 26-oji
Paskutinis bandymas įvyko kovo 26 d. 13.20 val. Pasiteiravus, galbūt viceministras tądien laisvesnis, po 20 minučių gautas tas pats, jau tradiciniu tapęs atsakymas: „Deja, neturi galimybės sudalyvauti, prašytume klausimus pateikti raštu.“
Klausimai be atsakymų
Visa ši istorija rodo elementarų dalyką – valstybės institucija, atsakinga už visuomenės informavimo politiką, pati užsiima selektyviu informavimu.
Jei viceministras gali pasirodyti vienoje platformoje, bet sistemingai atsisako kitos, tuomet natūraliai peršasi išvada, kad žiniasklaida skirstoma į „patogią“ ir „nepatogią“.
Kol kas matome paprastą vaizdą: gyvo pokalbio vengiama, o vietoje jo siūlomi rašytiniai atsirašinėjimai, kurie labiau primena bandymą apsitverti nuo nepatogių klausimų negu norą iš tiesų kalbėtis su visuomene.
Mažai abejonių, kad V. Denisenko puikiai supranta: gyvame pokalbyje tektų atsakyti, kiek šioje „kovoje su dezinformacija“ yra tikro turinio, o kiek – tik už solidžius valstybės pinigus pardavinėjamas lozungas.
Tik kelios susijusios nuorodos, su dezinformacijos, melo ir propagandos skleidėjais Lietuvoje:
Kultūros ministerija atskleidė priežastis, kodėl vis dar nėra kovos plano su priešo dezinformacija ir manipuliacijomis
„Priešo propaganda“ Lietuvoje slepiama nuo Lietuvos žmonių
Lietuvos kariuomenė su LRT paviešino du priešo propagandos pavyzdžius
Mantas Martišius – valstybinės dezinformacijos prievaizdas
Kovotojai: Kazulėnas nutarė pasirinkti tylėjimo pozą, kokią yra pasirinkusi ir Landsbergių Ulbinaitė
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
