Konservatorius D. Kreivys: ko­dėl tai bu­vo pra­ras­ti me­tai Lie­tu­vai ir vi­siems mums?

Svarstant Vyriausybės metinę ataskaitą Seime, praėjusią pasakė kalbą Dainius Kreivys, konservatorių partijos rinkimų štabo vadovas. Jūsų dėmesiui ši kalba.

D. Kreivys (viduryje). Nuotr. facebook.com

Svars­to­me Vy­riau­sy­bės veik­los ata­skai­tą apie dar vie­nus pra­ras­tus me­tus.
Ko­dėl tai bu­vo pra­ras­ti me­tai Lie­tu­vai ir vi­siems mums? Vi­sų pir­ma tai bu­vo dar vie­ni tuš­tė­jan­čios Lie­tu­vos me­tai, kai ša­lies mies­tus ir mies­te­lius pa­li­ko ir ve­da­mi ge­res­nio gy­ve­ni­mo vil­ties į už­sie­nį iš­vy­ko tūks­tan­čiai mū­sų tau­tie­čių. Įsi­vaiz­duo­ki­me pro­ble­mos mas­tą. Vien tik­tai per­nai mū­sų ša­lį pa­li­ko 44 tūks­tan­čiai as­me­nų. Tai reiš­kia, jog per vie­nus me­tus emig­ra­vo vi­sa ma­no gim­to­sios Jo­na­vos sa­vi­val­dy­bė.

Ko­dėl iš­va­žia­vo vi­si ši­tie žmo­nės? At­sa­ky­mas la­bai pa­pras­tas – žmo­nės iš­vyks­ta, nes nė­ra dar­bo, už ku­rį bū­tų ga­li­ma gau­ti orų at­ly­gi­ni­mą. Ne­ga­na to, daž­na­me ma­ža­me mies­te­ly­je iš vi­so nė­ra jo­kio dar­bo.

Su di­džiu­le pro­ble­ma su­si­du­ria ir mū­sų jau­ni­mas. Re­mian­tis OECD pa­skelb­ta sta­tis­ti­ka ma­ty­ti, kad 2014 me­tų pra­džio­je 40 % jau­nų žmo­nių Aly­taus re­gio­ne bu­vo be­dar­biai. Šie ne­gai­les­tin­gi skai­čiai yra at­spin­dys to, ką šian­dien ma­to jau­nas žmo­gus Lie­tu­vo­je. Jis ma­to gy­ve­ni­mą, ku­ria­me stin­ga per­spek­ty­vų su­si­ras­ti dar­bą ir su­kur­ti orų gy­ve­ni­mą sau ir sa­vo šei­mai. Val­dan­tie­ji šian­dien džiau­gia­si, kad štai jau­ni­mo ne­dar­bas ta­me pa­čia­me Aly­tu­je su­ma­žė­jo. Taip, tai tie­sa – ne­dar­bas iš tie­sų su­ma­žė­jo, nes ne­li­ko jau­ni­mo. Emig­ra­ci­ją, kaip vie­ną iš ma­žė­jan­čio ne­dar­bo prie­žas­čių, įvar­di­na ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ku­ri pa­tei­kė sa­vo ata­skai­tą apie mū­sų ša­lį. Žmo­nės, ne­ga­lė­da­mi su­si­ras­ti dar­bo sa­vo gim­ta­ja­me mies­te, ra­jo­ne, ta­po ša­lies Vy­riau­sy­bės ne­veik­lu­mo įkai­tais ir iš­va­žiuo­ja ieš­ko­ti ge­res­nių gy­ve­ni­mo per­spek­ty­vų ki­tur.

Šios Vy­riau­sy­bės ne­veik­lu­mo at­spin­džiai ma­ty­ti ir lan­kant lais­vą­sias eko­no­mi­nes zo­nas. Šian­dien va­di­na­mie­ji LEZʼai, ku­rie bu­vo su­kur­ti pri­trauk­ti in­ves­tuo­to­jus į re­gio­nus, sto­vi tuš­ti ir ap­au­gę brūz­gy­nais. Čia nė­ra nei in­ves­tuo­to­jų, nei ku­ria­mų dar­bo vie­tų, nei au­gan­čių, oru­mą tei­kian­čių mū­sų gy­ven­to­jų at­ly­gi­ni­mų. Vy­riau­sy­bė ne­pa­ju­di­no nė pirš­to tam, kad su­kur­tų pa­ti­ki­mą ir sklan­džiai vei­kian­tį me­cha­niz­mą in­ves­ti­ci­joms į re­gio­nus at­ei­ti, nau­joms ir ge­rai ap­mo­ka­moms dar­bo vie­toms su­kur­ti. At­virkš­čiai – at­ro­do, kad bu­vo da­ro­ma vis­kas, kad in­ves­tuo­to­jai pa­si­rink­tų ki­tas vie­tas sa­vo in­ves­ti­ci­joms. Agen­tū­ros, at­sa­kin­gos už in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mą bei ver­slo ska­ti­ni­mą, me­tai iš me­tų ma­ri­na­mos be tin­ka­mo fi­nan­sa­vi­mo, o jas pa­lie­kan­tys pro­fe­sio­na­lūs dar­buo­to­jai kei­čia­mi drau­gų ir pa­žįs­ta­mų vai­kais ir vai­kai­čiais.

Tai bu­vo dar vie­ni pra­ras­ti me­tai dėl stag­nuo­jan­čios ša­lies eko­no­mi­kos – že­miau­sio eko­no­mi­kos au­gi­mo per vi­są lai­ko­tar­pį po kri­zės. Lie­tu­vos eks­por­tas vėl ma­žė­jo, o įmo­nės, ken­čian­čios dėl Ru­si­jos em­bar­go, vie­to­je kom­plek­si­nio pa­gal­bos pa­ke­to iš vals­ty­bės su­lau­kė vi­siš­kai mi­ni­ma­laus dė­me­sio.

To­dėl, ne­pai­sy­da­mas vi­sų pa­gy­ri­mų, ku­riuos esu gir­dė­jęs čia, Sei­mo sa­lė­je, kai bu­vo pri­sta­to­ma Vy­riau­sy­bės ata­skai­ta, no­riu pa­sa­ky­ti, kad re­a­ly­bė yra daug daug liūd­nes­nė. Pa­gal dau­ge­lį ro­dik­lių esa­me Eu­ro­pos Są­jun­gos pas­ku­ti­nė­se po­zi­ci­jo­se. Di­džiu­lius pa­ža­dus da­li­nu­si kai­rių­jų Vy­riau­sy­bė ne­pa­da­rė vi­siš­kai nie­ko, kad ša­ly­je su­ma­žė­tų pa­ja­mų ne­ly­gy­bė. Pa­sau­lio ban­ko at­lik­to ty­ri­mo duo­me­ni­mis, vis dar esa­me ket­vir­to­ji ša­lis Eu­ro­pos Są­jun­go­je nuo ga­lo pa­gal šį ro­dik­lį. Dar dau­giau. Pa­gal to­kius svar­biais ro­dik­lius, kaip vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis ar pen­si­jos, ge­ro­kai at­si­lie­ka­me ne tik nuo ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, bet ir nuo ar­ti­miau­sių sa­vo kai­my­nų – Lat­vi­jos ir Es­ti­jos.

Tai­gi at­ėjo lai­kas pa­sa­ky­ti, kad ši Vy­riau­sy­bė tin­ka­mai ne­at­li­ko sa­vo dar­bo, ne­įgy­ven­di­no iš­si­kel­tų pri­ori­te­tų ir ne­pa­da­rė pa­kan­ka­mai, kad žmo­nės tu­rė­tų ge­res­nes per­spek­ty­vas kur­ti sa­vo gy­ve­ni­mus čia, Lie­tu­vo­je. Ga­na to­kio ša­lies val­dy­mo, ga­na to­kios ne­kom­pe­ten­ci­jos. Ger­bia­mie­ji, kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti prieš ir ne­pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai.

Dainius Kreivys