
Lietuva kelerius metus demonstravo „principingumą“: stabdė baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, kalbėjo apie vertybes ir rodė, kad neprekiaus su tariamo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimu.
Tačiau dabar vis aiškiau matyti, kad galutinis rezultatas gali būti visiškai priešingas: tos pačios trąšos į rinką gali sugrįžti per naują schemą, tik jau ne kaip baltarusiškos, o kaip „amerikietiškai“ perpakuotos.
Apie tai ėmė virkauti ir pagrindinis šalies propagandinis ruporas, valstybinis transliuotojas LRT savo analitinėje analizėje „Ar baltarusiškos trąšos gali virsti amerikietiškomis? JAV pasiuntinio žodžiai užminė mįslę“.
Tačiau ir be propagandistų verksmų, viskas buvo nuspėjama ir taip.
JAV po derybų su Minsku švelnino sankcijas baltarusiškų kalio trąšų sektoriui, o JAV pasiuntinys Johnas Coale ne kartą ragino, kad šios trąšos judėtų per Lietuvą į Europą ir JAV.
Tuo pat metu Lietuvos teritorijos administratoriai, siekdami pridengti savo nesėkmę, nuolat aiškino, kad jokio spaudimo dabar nėra, o tranzitas neįmanomas, nes ES sankcijos vasario 26 dieną pratęstos dar metams.
Ir štai čia prasideda dar vienas iš daugelio Lietuvos fiasko.
Kai paaiškės, kad baltarusiškas kalis vis tiek grįžta į rinką per amerikiečių ar kitų tarpininkų rankas, vadinasi, Lietuva dar kartą praras ir pinigus, ir veidą.
Tranzitas buvo sustabdytas, pajamos prarastos, garsūs pareiškimai išsakyti, o pabaigoje gali likti tas pats produktas, tik brangesnis ir su kita etikete.
Tai ir yra skaudžiausia šios istorijos esmė: Lietuva rodė „kietumą“, o didieji žaidėjai pradėjo ieškoti būdų, kaip viską apeiti sau naudingu keliu.
Jeigu taip ir nutiks, bus akivaizdu, kad nausėdiniai vasalai ir vėl ne pasiekė pergalės, o tiesiog patys save įvarė į kampą. Daug triukšmo, daug nuostolių, o gale – tas pats baltarusiškas kalis, tik jau svetimomis rankomis.
Susiję:
Tariamas Baltarusijos prezidentas gali numirti iš baimės
.jpg)






























