Konservatorius: hibridiniai, kibernetiniai išpuoliai iš Rusijos privertė Vakarų demokratijas gintis

Europos Sąjunga ir šešios Rytų Partnerystės valstybės lapkričio 24 dieną susitinka penktajame Valstybių vadovų susitikime.

„Išlikimo susitikime“, kaip jį jau spėta pakrikštyti. Arba galutinai pasmerksime Rytų partnerystę, arba įkvėpsime ją naujai epochai. Lietuvai tai vėl istorinis šansas“, - teigia konservatorius Vygaudas Ušackas.

Apie tai jis pranešė savo analizėje „Istorinė galimybė nuovargį Rytų partnerystėje pakeisti ambicija“, paskelbtoje nepriklausomame konservatorių portale delfi.lt.

„Kaip žinia, pradinę politinę ambiciją padėti tokioms šalims kaip Ukraina ar Gruziją atsikratyti sovietinio palikimo ir palaipsniui integruotis su Europos Sąjungą ilgainiui pakeitė inercija ir nusivylimas.

Europos Komisija užsiėmė Laisvos prekybos sutarčių techninių detalių derinimu. Dauguma valstybių narių nukreipė savo resursus ir dėmesį pabėgėlių krizės sprendimui. Visa ši ambicija tarsi patogiai pasimiršo.

Kol tai vyko, Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu pakirto Europos saugumo architektūrą ir šokiravo Vakarus. Hibridiniai, kibernetiniai išpuoliai iš Rusijos privertė Vakarų demokratijas gintis ir stiprinti visuomenės bei technologinį atsparumą.

Ir užuot šiam sukrėtimui virtus vienijančiu veiksniu, politiniuose kuluaruose iš kai kurių Europos pareigūnų pasigirdo kaltinimai Rytų partnerystės autoriams. Už neva santykių su Rusija gadinimą ir net karo įžiebimą.

Taip iš Europos Sąjungos lyderių užsienio politikos prioritetų ėmė ir išnyko Rytų partnerystė, kuri taip svarbi Lietuvai ir ne tik.

Taip, tokia situacija tapo priešiškų jėgų pergale. Tačiau analogiškai iššaukė ir priešingą reakciją.

Į Ukrainos draugų grupę susibūrę buvę valstybių ir jų vyriausybių vadovai, vadovaujami buvusio NATO Generalinis sekretorius Anders Fogh Rasmussen, kreipėsi į dabartinius Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių vadovus, primygtinai kviesdami suteikti naują impulsą Rytų partnerystei, kuri pakeistų dabartinę technokratinę inerciją.

Tai turi atnešti aiškią žinutę – Rytų partnerystė privalo grįžti ne tik į Europos Sąjungos prioritetų sąrašų viršūnes, bet ir į jos piliečių sąmonę. Nuo šių sienų saugumo priklauso mūsų saugumas. Nuo šių valstybių piliečių integracijos priklauso mūsų ekonominė gerovė.

Pateikiame neredaguotą šio kreipimosi tekstą ir jį pasirašiusių narių sąrašą. Tai istorinė proga Lietuvai ir kitoms šalims vėl prisiimti lyderystę.

Nesugebėdami mūsų Rytų Europos partneriams nubrėžti ilgalaikės perspektyvos, padarytume didžiulę geopolitinę klaidą. Tokiu atveju jie turėtų dar mažiau paskatų transformuoti posovietines ekonomikos sistemas, kontroliuoti valstybių sienas ir taptų labiau pažeidžiami Rusijos vykdomai destabilizacijai.

Todėl artėjantis Rytų Partnerystės viršūnių susitikimas suteikia galimybę atnaujinti Bendrijos įsipareigojimus Europos kaimynėms. Europos lyderiai turėtų tai išnaudoti ir pasiūlyti aiškią politinę viziją Rytų Partnerystės šalims arba susidurti su reformų nevykdymo rizika.

Rytų Partnerystės programa padėjo sustiprinti Rytų Europos šalių valdymo struktūras bei ekonomiką. Gruzija, Moldova ir Ukraina įsipareigojo priimti beveik 70 proc. Europos Sąjungos teisės aktų bei standartų. Prekybos ir vizų liberalizavimo perspektyvos paskatino reformas šiose šalyse, kurių kitu atvejų nebūtų buvę. Tai yra vienas esminių pavyzdžių, kaip Europos Sąjunga didesnėmis integracijos galimybėmis gali paskatinti sudėtingas reformas regione, sukuriančias pridėtinę vertę tiek Europos Sąjungai, tiek partnerėms šalims.

Deja, pastaraisiais mėnesiais Rytų Partnerystės diskusijos buvo supaprastintos iki siauro dvilypumo: narystės arba narystės nebuvimo. Šalys, kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova, nusipelnė Europos perspektyvos. Mes suprantame, kad laikas dar nėra tinkamas pačiai narystei. Visgi reikalingas politinis „trečiojo-kelio“ sprendimas, galintis praplėsti šį siaurą pasirinkimą.

Europos Sąjunga turi ir daugiau patrauklių bendradarbiavimo formų – ne tik narystę: tai ir sektorinė integracija ar tokie populiarūs projektai kaip tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas. Į tai įeina ir narystės perspektyva bendrojoje Europos Sąjungos elektroninės prekybos erdvėje, energetikos sąjungoje ir, žinoma, muitų sąjungoje, jeigu ir kai šalis atitiks visus reikalavimus.

Alternatyva šiai pozityviai darbotvarkei – pavojinga inercija. Panašu, kad Europos Sąjunga įeina į politinės stagnacijos periodą, besitikint, kad Rytų Partnerystės šalys ateinantį dešimtmetį ir toliau vykdys esančius susitarimus be integracijos perspektyvos. Tai būtų panašu į važiavimą dviračiu į kalną, neminant pedalų ir riedant žemyn. Jau dabar matome augantį žalingą nusivylimą Europos Sąjunga Rytų Europoje.

Rytų partnerės didžiąją darbo dalį turi padaryti pačios ir jų pagrindinė motyvacija turėtų būti supratimas, kad esminės reformos, kova su korupcija ir teisės viršenybė padarys jų šalis tvirtesnes bei turtingesnes. Europos Sąjungos lyderiai puikiai žino, kad reformos yra sudėtingos ir piliečiai turi matyti ilgalaikę naudą. Jei visuomenės šiame regione nematys teigiamų perspektyvų, neturėtume stebėtis, kai jų renkami atstovai atsisakys sudėtingų reformų dėl jų nepopuliarumo.

Europos Sąjungos ilgalaikės vizijos pasiūlymas yra geriausias Rytų Partnerystės šalių reformų garantas. Atėjo laikas atsisakyti inercijos ir pademonstruoti, kad ES vis dar yra varomoji pokyčių jėga savo kaimynystėje.

Mes suprantame, jog dėl įvairiausių priežasčių valstybėms šiuo metu per anksti suteikti narystės perspektyvą. Tačiau, siekiant motyvuoti ir suteikti pozityvų impulsą būtinoms reformoms, galime kitu būdu padėti Rytų Partnerystės šalims tapti dalimi teritorijos, kur, pavyzdžiui, netaikomi tarptinklinio ryšio mokesčiai. Ir taip palaipsniui integruotis į Europos Sąjungos skaitmeninę rinką, energetikos sąjungą ir muitų sąjungą.

Laikas inerciją pakeisti ambicija, kuri sugrąžintų tikėjimą ir pasitikėjimą Europos Sąjunga giliu ir prasmingu įnašu kuriant saugumo, stabilumo ir gerovės Rytų kaimynystę“, - parašė konservatorius.