Krikščionių šventiko Pranciškaus kreipimasis iš apgulto Homso

Šis vaizdo įrašas aiškiai parodo realią padėtį apie vadinamąjį „islamistų smurtą prieš Sirijos krikščionis“.

Iš tikrųjų smurtą ir terorą prieš krikščionis, kaip ir prieš musulmonus, vykdo Bašaro al Asado režimui atstovaujančios alavitų gaujos ir šiitų formuotės iš Irano, Irako ir Libijos.

Visai neseniai Vakarų propaganda rėkė apie „vienuoles, pagrobtas musulmonų“. Tačiau kai paaiškėjo, kad iš tikrųjų „islamistai“ išgelbėjo krikščiones nuo B. al Asado bombardavimų ir šiitų, Vakarų masinės informavimo priemonės kaipmat nutilo ir vienuolių likimą greitai pamiršo.

Šioje vaizdo juostoje įrašytas kunigo Pranciškaus, vadovaujančio vietinei krikščionių bendruomenei Homse, kreipimasis. Jis kalba krikščionių ir musulmonų vardu ir pasakoja apie katastrofišką situaciją ir sunkias gyvenimo sąlygas blokadą išgyvenančiame Homse, apgultame B. al Asado kariuomenės ir šiitų gaujų.

Senojo Homso gyventojai kenčia nuo bado ir medicinos pagalbos nebuvimo. Šventikas kreipiasi, prašydamas padėti panaikinti blokadą ir išgelbėti taikius gyventojus.

– Esu tėvas Pranciškus. Kreipiuosi į jus iš blokados apimto Homso, atstovaudamas šio rajono krikščionims. Mes, musulmonai ir krikščionys, gyvename sunkiomis sąlygomis ir kenčiame dėl daugelio problemų, kurių pagrindinė – badas. Žmonės nebegali surasti maisto! Nėra nieko sunkiau, kaip matyti gatvėse tėvus, ieškančius savo vaikams maisto. Dar viena problema – medicininis aprūpinimas. Daugeliui čia esančių žmonių reikalingos įvairios medicininės operacijos. Ir jie ilgai laukė ir sunkiai kentėjo, ir tai buvo dieviška kantrybė. Toliau taip tęstis negali. Mums reikalinga didelė pagalba, taip pat skubus mūsų problemų sprendimas po pusantrų metų blokados.

– Kaip jūs manote, ar tarptautinė bendruomenė tuo metu, kai mes mirštame iš bado, imsis kokių nors veiksmų, ar ir toliau tylės?

– Aš sakau, tai neįmanoma... Neįmanoma, kad mes gyvename tokiomis sąlygomis ir kad jie nieko nesiimtų. Mes ir jie esame vienodi, ir mes šauksime ir kalbėsime, kad mes neturime numirti iš bado. Mes nenorime numirti iš skausmo ir bado. Mes mylime gyvenimą, mums patinka gyventi ir mes nenorime kentėti agonijos. Labai jums dėkojame.

Vertė Alicija Žukauskaitė

Šaltinis: kavkazcenter.com