Kroatija nurašė skolas neturtingiausiems

Kroatijos vyriausybė nurašė šešiasdešimties tūkstančių šalies piliečių skolas bankams, telekomunikacijos kompanijoms, komunalinėms tarnyboms, sudarančias 31 milijoną dolerių. Šios akcijos dėka beveik 20% Kroatijos skolininkų galės pradėti naują gyvenimą be skolų.
 
Sprendimas nurašyti patiems neturtingiausiems Kroatijos gyventojams skolas buvo priimtas sausio 15 d. Norint tapti vienu iš laimingųjų, reikėjo atitikti tam tikrus kriterijus: skola negalėjo būti didesnė nei 5100$, mėnesinės pajamos – ne didesnės nei 138$, be to žmogus negalėjo turėti  santaupų ir nekilnojamo turto. Iš 317 tūkst. kroatų, kuriems praėjusiais metais buvo užšaldytos bankų sąskaitos, šiuos kriterijus atitiko 60 tūkstančių. Norėdamas panaikinti gyventojų skolas, Kroatijos premjeras Zoranas Milanovičius susitarė su privačiomis ir valstybinėmis kompanijomis, šalies savivaldybėmis, telekomunikacijų kompanijomis ir 9 bankais. Svarbu pažymėti, kad vyriausybė nekompensuos kompanijų, sutikusių dalyvauti šioje programoje, nuostolių.
 
Jau nebeturintys skolų žmonės vėl galės naudotis bankų sąskaitomis ir, vyriausybės manymu, pradėti gyvenimą iš naujo. Vyriausybės vertinimu, bendrosios Kroatijos gyventojų skolos siekia 4,11 milijardo dolerių ir nors šiuo metu nurašomų skolų dalis yra tikrai nedidelė, šalies valdžia įsitikinusi, kad ši priemonė sustiprins šalies ekonomiką ilgalaikėje perspektyvoje.
 
Ekonomistai skirtingai vertina Kroatijos sprendimą. „The Washigton post“ cituoja Vašingtono ekonominių ir politinių tyrimų centro vadovą Diną Beikerį, kuris mano, kad ši priemonė yra beprecedentė ir išskirtinė. „Aš nežinau dar vieno panašaus atvejo“, - pažymėjo jis. Beikeris ir dar keletas ekonomistų abejoja, ar ši priemonė bus sėkminga. „Aš nesu įsitikinęs, kad tai geriausia priemonė padėti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Jei bankai nuspręs, kad panašios programos pasikartos, jie paprasčiausiai pakels palūkanų normą besiskolinantiems neturtingiausiems gyventojams“, - pareiškė Beikeris.



Labai gaila, kad tiek daug valstybių Europoje ėmė galvoti apie savo gyventojų gerovę, kad atsiranda vis daugiau prieštaraujančių kenkėjiškai bankų politikai, kad vis dažniau prabylama apie vertybių sistemos krachą.

Tai gali sukelti daug sumaišties Lietuvos gyvenime, nes kol kas čia viskas klostosi kuo puikiausiai – valstybė atitinka visus skandinaviškų bankų kriterijus, įvestas euras, politinis kursas taip pat labai aiškus, vertybių sistema, tiesa, dar nepasiekė skandinaviško lygio, bet politikai labai stengiasi.

Tad Kroatija, Graikija, Ispanija, Vengrija ir kitos proputiniškos valstybės Europos vieningumui bei subalansuotai politikai kelia didelių grėsmių.

Šaltinis: commondreams.org, kommersant.ru