|
|
"Išvykusieji po Kovo 11-osios dvigubos pilietybės išsaugoti negali". Vienas iš Konstitucijos kūrėjų teisininkas L.N. Rasimas savo interviu su ekspertai.eu korespondentu sakė:
"Štai atvejis su dviguba pilietybe. Kuriant Konstituciją dėl to mūsų grupėje vyko labai aršūs ginčai: aš buvau už tai, kad lietuviai, kad ir kur jie gyventų, galėtų būti ir Lietuvos piliečiais. Egidijus Jarašiūnas buvo visai kitos nuomonės. Komisija neturėjo jokio pirmininko, kurio žodis būtų paskutinis, Vytautas Landsbergis, nors ir buvo valstybės vadovas, kuriant Konstituciją dalyvavo turėdamas vieną balsą. Aptarinėjome emigrantų padėtį, galimą emigraciją ateityje, aptarinėjome net mūsų pačių galimą priverstinę emigraciją. Reikėjo ieškoti kompromiso. Nepamenu gerai, kas pasiūlė, bet sutarėme, kad dvigubos pilietybės klausimus geriausiai išspręs Pilietybės įstatymas, priklausomai nuo aplinkybių, reikmių ir politinės padėties. Tą visados galės nustatyti Seimas priimdamas įstatymus, tad 12 straipsnyje įrašėme, kad paprastai Lietuvoje žmogus gali turėti tik vieną pilietybę, tačiau atskirais įstatymu numatytais atvejais gali būti ir dviguba pilietybė. Ir niekur Konstitucijoje nėra žodžio „išimtis“. Tačiau Konstitucinis Teismas atskirą atvejį išaiškino kaip išimties atvejį, nors, iškilus ginčui dėl pilietybės, Konstitucinio Teismo darbas buvo tik patikrinti, ar tie atskiri atvejai yra numatyti įstatyme, ar jų nėra".
Po nuomuonių nesutapimo ir ieškant bendro varijanto, buvo nuspręsta, kad dvigubos pilietybės klausimus geriausiai išspręs Pilietybės įstatymas, priklausomai nuo aplinkybių, reikmių ir politinės padėties. Išeitų, kad šiuo atveju ne KT ar referendumo reikia, bet naujo pilietybės įstatymo.
Ištiesų, kaip Konstitucijos Kūrėjai ir numatė, padėtis pasikeitė. Daug lietuvių emigravo. Mes nesame didelė tauta, kad galėtumėm atsisakyti savo piliečių. Tai todėl, kaip ir buvo pramatyta kuriant Konstituciją, reikia Pilietybės Įstatymo.
|
Association „Global Gaze Network“
