Įstatymu negalima keisti nuostatų, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama tik tokiam asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų valstybei ir yra integravęsis į visuomenę, bet reikalavimams dėl lietuvių kalbos mokėjimo ir nuolatinio gyvenimo gali būti numatomos išimtys, išaiškino Konstitucinis Teismas (KT).
Kaip sakė teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis, pilietybės suteikimui išimties tvarka galima numatyti kitokius pagrindus nei suteikiant pilietybę natūralizacijos pagrindu – juo Lietuvos pilietybę gali gauti asmenys, kurie pastaruosius 10 metų gyveno Lietuvoje, išlaiko lietuvių kalbos egzaminą ir atitinka kitus kriterijus.
“Žinių radijo” | ekspertai.eu inf.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]Kalba redaguota ekspertai.eu