Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostata, kad teismai nesprendžia ginčų dėl priėmimo į karo tarnybą, nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo, prieštaravo Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Taip nusprendė nutarimą paskelbęs Konstitucinis Teismas (KT).
1999 metų įstatymo redakcijoje buvo nustatyta, kad teismai nesprendžia ginčų dėl priėmimo į karo tarnybą, nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario sutarties pratęsimo.
Tačiau prieš kelerius metus įstatymas buvo pakeistas. Jame numatyta, kad karo tarnybos ginčai pirmiausia nagrinėjami privaloma išankstine tvarka pagal Kariuomenės drausmės statutą, tačiau šie sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.
KT pabrėžė, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos santykių ypatumai negali paneigti asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų savo teisių ar laisvių gynimo.
“Žinių radijo” | alfa.lt | ekspertai.eu inf.
