2022 m. spalio 6 d.
 

 

Kultūrai trūksta ne pinigų, o sąžinės

1
Paskelbta: 2008-07-24 15:04 Autorius: ekspertai.eu
„Atgimimo” skaičiavimais, „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” ir Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programos valstybei kainuos apie pusę milijardo litų. Nors atsakingi pareigūnai net premjerui negali pasakyti, kokia finansinė situacija yra dabar, jie prašo papildomo finansavimo. Tai atskleidžia vyriausybinės Stebėsenos komisijos posėdžio, kuriame žurnalistai buvo nepageidaujami, garso įrašas.

Džina Donauskaitė ("Atgimimas", 2008 m. liepos 18-24 d. Nr. 28 (996) Brangiausi projektai – Valdovų rūmų statyba (94 mln.), Nacionalinės XX a. dailės galerijos rekonstravimas ir išplėtimas (74 mln. 60 tūkst.Lt) ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ komunikavimas arba, kitaip tariant, „viešųjų ryšių“ akcijos, kuriomis „maitinamos“ visos didžiosios žiniasklaidos priemonės.

Stebėsenos komisija į nepatogius klausimus atsakymų neieško Bent jau finansinės situacijos paskelbti negali niekas: tarsi nevalia finansinių reikalų sužinoti net premjerui – šių programų vyriausybinės Stebėsenos komisijos pirmininkui, kuris per antrąjį šios komisijos posėdį, trukusį valandą, šį klausimą įvairiai perfrazuodamas uždavė net septynis kartus. KGB„Atgimimas“ jau rašė, kad Stebėsenos komisija neturi darbo reglamento, taigi neturi jokių įrankių, kaip šimtais milijonų vertinamų programų stebėseną vykdyti. Stebėsenos komisiją „lipdė“ Kultūros ministerija. Kodėl būtent tokios sudėties – skaitytojams teks patiems atsakyti. Dalis Stebėsenos komisijos narių tiesiog stebi patys save, nes patys išsijuosę pluša prie „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ir Tūkstantmečio programos renginių ir, regis, nė nesistebi, kaip plaukia kultūros milijonai. Į kur – „Atgimimas“ pagrįstų įtarimų jau išsakė („Kultūros milijonai – po Zuoko partijos žvaigžde“, 2008 m. gegužės 30 d. Nr. 21). Sąrašas gali būti nebaigtinis. Prieš savaitę, antradienį, „Atgimimo“ žurnalistei pavyko sudalyvauti vyriausybinės Stebėsenos komisijos posėdyje ir pamatyti, kokiais metodais ir ką veikia Stebėsenos komisija. Deja, daugelis kolegų žurnalistų tuo metu liko už durų ir jiems beliko taikstytis su lakoniškais valstybės kultūros „galvų“ atsakymais apie sklandžiai pavykusį posėdį, audringas diskusijas ir priimtus pažangius sprendimus įtraukti naujus renginius į Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programą. Neįtikėtinai sklandžiai su žurnalistais kalbėjo Juozas Širvinskas, Kultūros ministerijos sekretorius, kuris per posėdį – kaip pamatysime – neatrodė apdovanotas retoriniais gebėjimais ir ypač – kompetencija teikti pagrįstus pasiūlymus ar atsakymus. Iš tiesų puspilnėje Vyriausybės posėdžių salėje viešų diskusijų tarp Stebėsenos komisijos narių nevyko, nes sprendimai pagal pateiktą darbotvarkę buvo priimami be balsavimo. Galbūt dalis komisijos narių „pasimokė“ jau iš pirmojo, kovo 4–ąją vykusio, posėdžio, kai Vilniaus apskrities viršininkas, suabejojęs kai kuriais „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programos renginiais, Ministro Pirmininko akivaizdoje Stebėsenos komisijos narės Elonos Bajorinienės buvo pamokytas apie tautų sugyvenimą Europos Sąjungoje, Lietuvos tautybių kultūrinius ryšius? Taigi „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ renginių programa esą abejoti nereikėtų. „Atgimimas“ skaitytojams pateikia reportažą su tiksliais posėdžio garso įrašais ir ragina patiems spręsti – ar sutinkame, kad šie žmonės valdytų šimtus milijonų mokesčių mokėtojų į biudžetą suneštų pinigų, ir ar verta reikalauti nepriklausomo šių programų finansinio ir turinio audito. Tai klausimas ir politinei opozicijai. O gal ribotos atsakomybės įstaigomis, administruojančiomis milžiniškas lėšas, vertėtų susirūpinti ir specialiosioms tarnyboms? Bet pirmiausia derėtų išspręsti etikos uždavinį: Stebėsenos komisijoje neturėtų būti asmenų, atsakingų už „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ir Tūkstantmečio minėjimo programų vykdymą. G.Kirkilo retorinis klausimas: „O kas žino padėtį su lėšomis tūkstantmečio programos?“ Liepos 8–oji, 14 valanda. Pirmas posėdžio klausimas – Lietuvos tūkstantmečio programos aktualizavimas. Pranešėja – Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ir Lietuvos tūkstantmečio programos Stebėsenos komisijos narė, Prezidento patarėja ir Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos koordinacinės tarybos pirmininkė Irena Vaišvilaitė. Pranešime gausu pasvarstymų, kad galėtų būti išleista dar viena kita knyga, plakatas ir siūloma paskelbti tūkstantmečio programą baigtine. Iš tikrųjų pranešimu to nepavadinsi, nes nėra konkrečios informacijos: kaip įgyvendinta programa, kodėl koordinacinė taryba siūlo programą baigti, kiek lėšų išleista, kodėl reikia papildomų lėšų ir iki kada jos bus perimtos, kokie dar uždaviniai yra iškelti. Siūloma dar skirti... valstybės biudžeto dotaciją tūkstantmetį reprezentuojančiai komunikacijai. Tūkstantmečio minėjimo aktualizavimo ir viešinimo programai prašoma 3 milijonų 778 tūkstančių litų. Kodėl Stebėsenos komisijai neatsiskaito Tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktorius? Nepaaiškinama. Vadinasi, darbotvarkės rengėjai jau „pakišo“ premjerui klaidingą scenarijų. Direktoriaus Gedimino Ilgūno posėdyje taip pat nėra. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas suklūsta: – Tai... o kas dabar žino padėtį su lėšomis tūkstantmečio programos, realiai? Praeitą sykį (pirmasis Stebėsenos komisijos posėdis vyko kovo 4–ąją – aut.past.) kalbėjome, kad programa baigtinė, o dabar – vėl papildomos lėšos. Kas žino padėtį? Prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė: – Finansų ministras! – Finansų ministras... Ne, aš klausiu, kaip jos panaudotos yra. Planuojam, planuojam, planuojam, paskui susisėdam ir vėl naujos programos. Tai mes niekada nebaigsim, – Prezidento patarėjos atsakymu nepatenkintas liko G.Kirkilas. – Ponas Gediminas Ilgūnas (Lietuvos tūkstantmečio direkcijos direktorius – aut. past.) turėtų turėt pilną balansą, kaip jos yra panaudotos ir..., bet mes jo čia neturim... – antrą variantą siūlo I.Vaišvilaitė. – Tai jei mes neturim balanso, kaip mes galim surast lėšų? (Salėje subruzdimas.) Į šį klausimą jau tikrai turėtų ieškoti atsakymo Ministro Pirmininko patarėjai, kurie atsako už posėdžio darbotvarkę, pranešėjų ir savo kompetenciją. Tačiau ir šiuokart Faustas Latėnas irgi yra tik posėdžio stebėtojas. Juk pirmajame posėdyje buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo parengti atsakymus į visus sunkius klausimus. Tačiau atrodo, kad klausimais improvizuojama čia pat, lyg kokioje spektaklio repeticijoje. Reikia stebėtis Ministro Pirmininko kantrybe. Būtent tada įsiterpia Vida Kaunienė, Lietuvos tūkstantmečio direkcijos vyriausioji specialistė (nenumatytas pasisakymas): – Gal kiek galėčiau pakomentuoti... – Prašau! – ragina premjeras. – Tūkstantmečio programa iki šiol yra nepakankamai finansuojama, bet dalinai. Kaip jūs žinote, Valdovų rūmai yra statomi ir gauna finansavimą, skaičių negaliu įvardyti (Tūkstantmečio programoje, kurios galutinis variantas dar nepaskelbtas, Valdovų rūmams skiriama suma yra 94 mln. litų – aut. past.) Yra smulkesnės programos – kaip tūkstantmečio mokslinių tyrimų ir leidybos programa, kuri pastaraisiais metais yra finansuojama 60–70 procentų. Tai yra vietoj planuojamo 1 milijono 600 tūkstančių yra suteikiama 1 milijonas lėšų ir panašiai <...>, – aiškina V.Kaunienė. Specialistė pabrėžia, kad Tūkstantmečio direkcija turi parengusi Tūkstantmečio programos aktualizavimo planą, bet lieka neišgirsta. – Gediminas Ilgūnas nebuvo pakviestas? – susinervino premjeras. – Buvo, – taria V.Kaunienė. Klausimas „atidedamas“, nes Lietuvos tūkstantmečio direkcijos direktorius G.Ilgūnas tuo pat metu pirmininkauja Lietuvos radijo ir televizijos tarybai, ir tikriausiai negalėjo LRT tarybos posėdžio atidėti. Ką turėtų pasakyti Kultūros ministerijos sekretorius, geriau žino G.Ilgūnas Antrąjį klausimą dėl Lietuvos tūkstantmečio programos pakeitimų ir patikslinimų pristato jau paminėtas Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas, kurio pranešimas įrašytas oficialioje antrojo Stebėsenos komisijos posėdžio darbotvarkėje. – Aš čia pateikiau...Peržiūrėjom šitą... [Tūkstantmečio] programą, kas buvo planuota, bet, kaip ir dabar mes kalbam... apie tai, kad dalis projektų buvo remiami iš biudžeto, o dalis buvo neparemta. Dėl to mes buvom susitikę su prezidentūra ir siūlom peržiūrėti tuos punktus, kurie jau buvo įvykdyti, ir tuos, kurie nėra vykdomi. Gal čia ponas Ilgūnas (kurio posėdyje nėra – aut.past.) galėtų aiškiau paaiškinti?.. – savo pranešimą, kuris, dar kartą paminėkime, įrašytas į oficialią posėdžio darbotvarkę, pradeda ilgametis ministerijos sekretorius. J.Širvinskas dėlioja minčių nuotrupas apie tai, kad yra naujų Klaipėdos savivaldybės siūlomų projektų, apie tai, kad „visą laiką ateina nauji pasiūlymai“, kad reikėtų „priimti sprendimą“ dėl užsienio diplomatinėse atstovybėse vyksiančių tūkstantmečio programos renginių. Jis ragina apsispręsti, ką galima įtraukti į programą ir papildomai finansuoti, o ko ne. – Kokiu būdu mes čia galime apsispręsti, jei mes nežinome realios padėties, kaip yra dabar ir ką čia reikia papildomai daryt? – G.Kirkilo balso tonas kyla. – Aš, pavyzdžiui, tai nežinau, kaip galima apsispręsti. Kiek reikia, kas finansuos, kas nefinansuos... Pagelbėti pranešimui nepasiruošusiam ministerijos sekretoriui J.Širvinskui skuba Prezidento patarėja I.Vaišvilaitė (matyt, patarėja ir yra ta visa „Prezidentūra“, su kuria neva buvo „susitikęs“ J. Širvinskas?): – Aš turėčiau pridurt, kadangi čia, matyt, ponas Juozas turi omeny tam tikrą, sakykim, cezūrą, susidariusią su tais dviem Klaipėdos projektais, su „Tall Ships Regata“, istorinių burlaivių regata (The tall ships races – aut. past.) ir „Europalija“, folkloro festivaliu dideliu (Europos šalių tautinės kultūros festivalis „Europeade“ – aut.past.). Tūkstantmečio koordinacinė taryba jau svarstė tą projektą, kai į mus buvo kreiptasi beveik prieš metus, ir mūsų buvo atsakymas, kad mes nemanom, kad trys milijonai, kažkas ten virš trijų milijonų tikriausiai kartu susideda... Klaipėda yra turtinga savivaldybė, mes galim pasiūlyti jiems Tūkstantmečio ženklą, bet vargu įsivaizduojam, kad ji turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Bet kol kas tas klausimas dar svarstomas <...> todėl, kad Klaipėda kažkaip tikisi, kad atsidurs tie jos du projektai Tūkstantmečio programoje. <...> Bet tai yra Vyriausybės kompetencijos reikalas, kur yra brūkšnys [galutinėje Lietuvos tūkstantmečio programoje] – prieš „Europalija“ („Europeade“ – aut.past.) ir „[The] Tall Ships [races]“ ar po? G.Kirkilas vis tiek nesupranta: – Gerai, tai kas gali pateikt pilną informaciją apie visą finansinę situaciją dabar? – Lietuvos valstybėj? – tamsaus atspalvio humoro nestokoja Prezidento patarėja. – Ne, iš iš.. ne valstybėj, čia vyksta... Taip! Vyriausybei pateikti! Nes neaišku, kiek lėšų išnaudota, kiek naudojama, kas finansuojama, kas nefinansuojama. Mes, aišku, galim priimt vienokius ar kitokius sprendimus, bet tiktai ne tokiu būdu, kaip dabar čia jūs įsivaizduojat. Prašau! Prašau! Tūkstantmečio renginių kalendorius padėtį gelbsti I.Vaišvilaitei nepavyko. – Gerai, tai... – premjeras sutrikęs. – Tai aš manau, kad mums vis tiek neišvengiamai reikia turėti pilnus finansus. Kas kuruos šį klausimą? Ministerija kultūros? Ministerijos sekretorius J.Širvinskas bando reikalą išsukti: – Mes turim! – Suskaičiuokit, sudėkit į vietas. Čia baigėm – čia nebaigėm, čia bus realu, čia nebus realu. Tie nauji projektai, kur čia yra. Regata, tvarkoj, mes turim žinot, kas prisidės, kiek Klaipėda prisidės... – G.Kirkilas nebesigilina į tai, ką turi ir ko neturi ministerijos sekretorius, bet bando pamokyti, ką reikėjo padaryti. Ir štai kita citata iliustruoja įsisenėjusią kultūros vadybos „tradiciją“ mūsų valstybėje – kaip ateinama su „parengtais“ argumentais į Ministro Pirmininko vadovaujamą posėdį: – Nu, jie ten turi pateikę savo. Jie [Klaipėdos savivaldybėje vyksiančių renginių organizatoriai – aut.past.] dabar nebe trijų milijonų prašo, jie mažiau prašo, – neatlyžta J.Širvinskas. G.Kirkilas: – Nu, tai gerai. Tai čia yra mūsų lietuviškas požiūris į finansus. <...> Būkit geri, pateikit šitais visais klausimais aiškų vaizdą, ant vieno puslapio. Nes taip mes negalime priimti sprendimo. <...> Klausimas „atidedamas“. Neilgam. Ministerijos sekretorius J.Širvinskas pradeda savo antrąjį pranešimą „2009 m. įvyksiančių svarbiausių renginių kalendorius“: – Mes tiktai turim problemą, kaip tą kalendorių padaryti <...> Kas jau tikrai vyksta, yra į kalendorių įrašyta viskas, bet va tie papildomi dalykai... [juos reikia] arba įrašyti į kalendorių, [ir] jau jį skelbti, platinti, ar[ba] dar laukti kažkokių kitokių sprendimų <...>. O gal kaip tik kalendoriaus įvertinimas ir turėjo būti darbotvarkės ir neišspręstų problemų atspirties taškas? Taigi visi ginčytini dėl finansavimo projektai be balsavimo (nežinia, ar ekspertuoti?) ir be diskusijų įtraukiami į oficialią Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programą. „Traukiam?“ – paklausia posėdžio sekretorius Evaldas Stankevičius. „Traukiam!“ – taria Stebėsenos komisijos posėdžiui pirmininkaujantis G.Kirkilas. Salėje – jau spengianti tyla. Ji gali būti atsakymas į klausimą, kodėl į šį posėdį dalis Stebėsenos komisijos narių neatvyko. Vyriausybės spaudos tarnyba netrukus išplatins džiugų pranešimą „Lietuva rengiasi minėti tūkstantmetį, Vilnius – tapti Europos kultūros sostine“ ir praneš: „Posėdyje pritarta siūlymui įtraukti į Tūkstantmečio programą naujus 2009 metais vyksiančius projektus – Tarptautinę didelių burlaivių regatą Klaipėdoje, Užutrakio dvaro sodybos atstatymą Trakų istoriniame nacionaliniame parke, skulptūros, skirtos Lietuvos tūkstantmečiui, „Vienybės medis“ pastatymą Vilniaus Vingio parke, Europos šalių tautinės kultūros festivalį „Europeade“ ir kt.“ Tokią pat žinią skaitytojams perduos ir kitos didžiosios žiniasklaidos priemonės. „Unikalaus“ VEKS portalo kainos savivaldybės auditoriai nesuprato Posėdį tęsia Dalia Bankauskaitė, „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vykdomoji direktorė. Jos pristatoma tema – 2009 m. jungtinė Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo programos ir nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ komunikacija. Rinkodaros ir komunikacijos projektams nacionalinėje programoje „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ šiems ir ateinantiems metams numatyti 29 milijonai litų. Iš jų 2 milijonai 150 tūkstančių – interneto sklaidos projektams. Vos pradėjusi pranešimą, D.Bankauskaitė guodžiasi, kad Lietuvos vardo tūkstantmečio ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ bendram reklamavimui 29 milijonų gali ir neužtekti. Dalia Bankauskaitė: – Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Tūkstantmečio programoje nėra numatyta rinkodaros ir komunikacijos projektų, natūralu, nėra numatyta ir lėšų, – perspėja viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vykdomoji direktorė. Balandžio viduryje Vilniaus savivaldybės Vidaus audito skyrius paskelbė skandalingas internetinio portalo www.culturelive.lt ir jo sudedamųjų dalių (pvz., www.lt.gyvai.eu) kūrimo ir diegimo audito išvadas. Jose teigiama, kad įvertinti Savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo ekonomiškumo ir efektyvumo tiesiog neįmanoma. Mat interneto svetainių kūrimo paslaugas VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ įsigijo neskelbiamų supaprastintų derybų būdu ir deryboms pakvietė tik vieną paslaugų tiekėją. Be to, auditoriai paskelbė, kad paslaugų pirkimo dokumentuose nenustatytos kainų sudarymo taisyklės. Faktas, kad savivaldybės auditoriai taip ir nesuprato, kaip „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ interneto svetainėms sukurti išleista beveik 717 tūkstančių litų, netapo įspėjamuoju signalu vyriausybinei Stebėsenos komisijai. Sakinio šiuo klausimu nesurezgė net Vyriausybės posėdžių salėje sėdintis Vilniaus miesto savivaldybės meras Juozas Imbrasas. Už Tūkstantmečio portalą VEKS užsakytoje sistemoje reikės solidžiai primokėti Prieš akis Stebėsenos komisijos nariams kaba D.Bankauskaitės parengta skaidrė, kurioje „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ interneto plėtros biudžetas kur kas įspūdingesnis: 2007–iesiems – 592 tūkst. Lt (skiria Kultūros ministerija ir Vilniaus m. savivaldybė) 2008–iesiems – 1 mln. Lt (skiria Kultūros ministerija) 2009–iesiems – 1 mln.150 tūkst.Lt (skiria Vilniaus m. savivaldybė). – Šiandien dienai galiu tikrai sakyti, kad mūsų įstaiga yra sukūrusi unikalią internetinę erdvę, unikalią internetinę sistemą, kuri atlieka informacinio biuro funkciją. Ir pati sistema yra lanksti, lengvai pritaikoma. Taigi ją modifikavus, pritaikius Tūkstantmečio programos poreikiams, ją išplėtojus, toje bazėje galima būtų visai sėkmingai sukurti taip vadinamą virtualų tūkstantmečio informacijos centrą. Na, [kalbant apie] paslaugas, kurias galėtų teikti, tai – renginių kalendorius, renginių finansavimas, lokalizavimas žemėlapyje, interaktyvios paslaugos, aktyvaus vartotojo – kai vartotojas pats suveda duomenis į internetinę erdvę, – aiškina D.Bankauskaitė. Iš šiems metams numatytojo milijono tūkstantmečio interneto portalui, kurio pagrindas būtų jau dabar sukurtoji „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ sistema ir veikiančios paslaugos, siūloma skirti 300 tūkstančių litų. Bet štai 2009–aisiais portalas gali finansavimo ir pritrūkti: – Kaip visada sunkiausias sprendimas – lėšos tūkstantmečio portalo sukūrimui. <...> Mes, kaip įstaiga, galėtume siūlyti savo paslaugas, sukurti ir administruoti Tūkstantmečio [minėjimo] portalą mūsų bazėje. Ir jeigu būtų toks komisijos, gerbiamos komisijos, noras, tai reikalingas teisinis pagrindas tam sprendimui įgyvendinti ir reikalingos lėšos administruoti tą portalą. Tokia gaida, dar pakalbėjusi apie stingamas lėšas ryšių su visuomene paslaugoms, D.Bankauskaitė savo pranešimą baigė. Ji informuoja, kad reikėtų dar dviejų darbuotojų. Klausimų yra? – taria premjeras. Jam pačiam klausimų, matyt, nekyla. J.Imbrasas tyli. Čia turėtų įsiterpti Tūkstantmečio minėjimo direkcija, kad paaiškintų, ar tikrai ir kodėl reikalinga perduoti „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ informacijos funkcijas, jeigu iš tikrųjų visi Tūkstantmečio programos įgyvendinti projektai savaime yra ir turi būti sklaidos apie jubiliejų ženklas visuomenei. Įsiterpti išdrįsta vienas pareigūnas. G.Kirkilas: „Gerai! Nesiginčijam, priimam sprendimą!“ Klausia kultūros viceministras, Liberalų ir centro sąjungos narys bei VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ Tarybos narys Gintaras Sodeika: – Gerbiamas premjere, aš tik noriu visiems priminti, kad pagal anksčiau priimtus nutarimus ir visą tvarką, tai VEKS tiesiog privalo komunikuoti ir tūkstantmetį. Tai tiesiog priimant šiandien sprendimus kokius nors to reikėtų nepamiršti, – G.Sodeika meta žvilgsnį į Kultūros ministerijai atskaitingos VšĮ VEKS atstovės D.Bankauskaitės pusę ir sako: – Tai nėra papildomas darbas jums. Karas. Kultūros ministerijos „galvos“ ir VšĮ VEKS vadovybė turbūt kažkuo nepasidalija? Jei būtų priešingai, po Kultūros ministerijos atlikto finansinio VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ audito vienai iš šios įstaigos steigėjų – Kultūros ministerijai – nekiltų klausimo, ar verta atleisti daugiau kaip milijono litų išlaidų dokumentais negalinčios pagrįsti įstaigos vadovybę. Galbūt yra gerų, eiliniams piliečiams nežinomų priežasčių išlaikyti senas pozicijas? Juolab kad kultūros viceministras pats yra vieno iš įtakingiausių VšĮ VEKS valdymo organų (tiesa, formaliai – tik „patariamojo“ organo) – VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ – Tarybos narys. Kaip „Atgimimas“ jau rašė, iki pat šios įstaigos veiklos pabaigos 2010–aisiais VšĮ VEKS Tarybai pirmininkauja liberalcentristų idėjinis lyderis Artūras Zuokas. Tačiau premjeras G.Kirkilas, išgirdęs – kad ir kaip ten būtų – labai taiklų klausimą, susinervino! – Ką reiškia „privalo“? Paaiškinkit prašom! – užgriaudėjo jis. – Tai reiškia, kad lėšos, kurios numatytos komunikacijai, yra skirtos komunikuoti ir tūkstantmetį, ne tik „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, – jau tylesniu balsu pakartoja G.Sodeika. – Ką reiškia klausimas jūsų?! – kylančia intonacija taria G.Kirkilas. – Aš tiesiog primenu... – vos vos girdėti buvo galima G.Sodeiką. Čia vėl įsiterpia I.Vaišvilaitė, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos koordinacinės tarybos pirmininkė: – Aš ne visai norėčiau sutikti su gerbiamu viceministru, kadangi tas klausimas pirmiausia tūkstantmečio direkcijos paraiškoj buvo prašoma lėšų komunikacijai ir buvo prašoma trys milijonai. Tai tūkstantmečio direkcija nemano, kad tas klausimas nėra šitaip išspręstas... – klysta patarėja. Ne trys milijonai, o 3 mln. 778 tūkstančių. Be to, primenu skaitytojams – klausimo dėl tūkstantmečio programos aktualizavimo ir viešinimo svarstymas atidėtas dar posėdžio pradžioje. – Gerai! Nesiginčijam, priimam sprendimą, gerai? <...> Aš manau, kad kito sprendimo ir nėra, kad visi tam pritaria, – nutraukė Prezidento patarėją G.Kirkilas. Sprendimas priimtas. Be balsavimo. Ir be diskusijų, arba, premjero žodžiais tariant, ginčų. Tarsi tai būtų darbo grupės ir komisijos pirmininko, o ne visos Stebėsenos komisijos sprendimas. Stebėsenos komisijos posėdis baigtas. Beveik 400 tūkstančių litų verta „klaidelė“ velkasi nuo 2003–iųjų Kitą dieną Prezidentas Valdas Adamkus surengė pasitarimą dėl Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programos ir 2009–aisiais numatomų renginių. Pasitarime dalyvavo Prezidentas Algirdas Brazauskas, Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas, Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, kultūros ministras Jonas Jučas, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius, užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Pasitarime palaiminti Stebėsenos komisijos „priimti sprendimai“. „Šiandien nesvarstoma, kiek pinigų jau išleista. Svarbiau išsiaiškinti, kiek jų dar reikės“, – po pasitarimo žurnalistams teigė Prezidento patarėja I.Vaišvilaitė. Iki šio mėnesio pabaigos turi būti paskelbta baigtinė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programa. Šis darbas patikėtas ne Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai, o VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Lietuvos mokslo ir švietimo pasaulyje, kad ir itin kritikuojamame, parengtoms programoms bent jau reikalaujama recenzijų, koncepcijų, ekspertų vertinimų ir išvadų. O šiandieninėje Lietuvos kultūros sistemoje? Kuo grindžiamos programos, kaip formuluojami uždaviniai ir kada skelbiamos ataskaitos? Kokį vaidmenį atlieka patarėjai, sekretoriai, direktoriai ir kam priskiriama atsakomybė pagal kompetenciją už finansinius sprendimus? Jeigu Stebėsenos komisija nebus pertvarkyta, jos sukūrimo tikslas ir funkcija „Atgimimui“ ir toliau kels abejonių. Todėl čia „patarimą“ rudenį Vyriausybei galėtų duoti bent jau Seimo opozicija. Taigi aiškinkimės, kiek pinigų dar reikės. Beje, aktuali informacija galutinio Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programos rengėjams. Lietuvos tūkstantmečio programos antro priedo „Kultūros paveldo ir architektūros projektai“ septintame punkte „Lietuvos liaudies muziejaus miestelio komplekso užbaigimas“ įvelta jau nuo 2003–iųjų besivelkanti beveik 400 tūkstančių litų vertės „klaidelė“. Susumavus nuo 2005–ųjų iki 2009–ųjų kasmet skiriamas sumas, išeina visai ne 9 milijonai 831 tūkstantis 400 litų, o 9 milijonai 470 tūkstančių 700 litų. Smulkmė, pasakytume? Vis tiek pataisykite.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

 
Komentarai

 
1. Davičio
(2014-05-09 09:49:25)
(88.222.48.15) Parašė:

kaimas



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras