Kur slepiasi Islamo Valstybės sėkmės paslaptis?

Jordano karinių oro pajėgų atstovai patvirtino, kad jų lėktuvas sudužo Sirijos šiaurėje, o pilotas pagrobtas Islamo Valstybės (IS) karių.

Per paskutinius tris mėnesius JAV, Jordanijos, Saudo Arabijos, JAE ir Bachreino karinės oro pajėgos vykdė šimtus oro antskrydžių virš IS pozicijų Sirijoje.

Vokiečių rašytojas Jurgenas Todenheferis, kuriam pavyko lankytis IS teritorijoje pasakojo, kad kovotojai sėkmingai išvengia oro antskrydžių ir išsiskiria tuo, kad turi labai aukštą motyvaciją. Todenheferis pareiškė, kad buvo šokiruotas neįtikėtinai žiauriu kovotojų fanatizmu ir jų kruvinų išpuolių mastu. Kaip reikia kovoti su  fanatikais?

Apie tai kalba „Penktojo aukšto“ laidos vedėjas Michailas Smotriajevas su psichologijos mokslo daktaru, Londono King’s koledžo (King’s College London) moksliniu bendradarbiu Maratu Šterinu.

M.S.: - Kaip žmogus betarpiškai susijęs su knyga „Kalifatas. Istorinė atmintis ir šiuolaikinės apraiškos“, kuri buvo išleista Oksforde, jūs turite aiškiai nurodyti skirtumus tarp Kalifato, kaip suprantame jį mes – ne specialistai Vakaruose, ir tai, kaip jį supranta žmonės, kovojantys IS gretose ir siekiantys Kalifato įkūrimo. Daktaras Todenheferis šešias dienas praleido IS teritorijoje ir sugrįžo iš ten šokiruotas. Šis Kalifatas net gi ne viduramžiškas, o, galima sakyti – pirmykštis.

M.Š:. - Todenheferis neaprašo Kalifato kaip pirmykščio ar viduramžiško. Jį kaip tik šokiravo šio Kalifato šiuolaikiškumas. Idėja ne nauja, tačiau įgyvendinama visiškai šiuolaikinėmis priemonėmis. Apie žiaurumus mes žinojome ir anksčiau, dabar tiesiog apie tai išgirdome iš realaus liudininko lūpų. Tačiau žiaurumas yra derinamas su šiuolaikiniais valdymo, ginklavimosi ir mąstymo metodais. Socialiniuose tinkluose, kur IS naudoja savo „minkštąją jėgą“, jie lengvai nugali Vakarų informacijos šaltinius.

- Jūs kalbate apie šiuolaikiškumą, bet juk niekas ir nelaukė, kad ten bus jodinėjama asilais ar rašoma su plunksna pergamente. Jei kalbame apie žiaurumus, tai Todenheferis sako: juk beveik kiekviena Korano sura prasideda žodžiais: „Vardan Alacho, gailestingojo, maloningojo“, kur čia gailestingumas? Rimto paaiškinimo jis taip ir negavo. Su panašiais užmojais anksčiau vyko užkariaujamieji karai. Kalifatas iš Islamo Valstybės virsta eiline imperija.

- Todenheferis juk nepritarė tiems, kurie jam užtikrino saugumą, jis nuolat su jais ginčijosi. Jis jų paklausė, kaip jie suderina Korano teiginius apie gailestingumą su žiaurumu. Tačiau Koranas – toli gražu ne šiuolaikinė knyga, todėl kalbėti apie tai, kad žiaurumas kyla iš žilos senovės, negalima. mes turime prisiminti, kad dabartis ir modernizmas kaip tik ir gimė iš žiaurumo. Nacizmas, kruvinos revoliucijos – aš nesakau, kad tai lygiai tas pats, tačiau žiaurių viduramžių ir civilizuotos dabarties kontrastas čia neveikia.

- Oro smūgius negalime laikyti efektyvia priemone, kovotojai išmoko jų išvengti. Žemyninė karinė operacija artimiausiu metu nenumatoma. Esama situacija nusimato ilgam laikotarpiui, blogiausiu atveju – tai vienos žmogiškosios kartos etapas. Kas toliau? Žmonės ten kovoja už idėją. Ar bus ji ir toliau stuburu, ant kurio viskas laikosi? Ar Kalifatui, kai jis išeis iš karinės būties stadijos, gresia Persijos įlankos monarchijų likimas? Jos pradeda irti, apie šariatą valdantysis elitas net neužsimena...

- Aš nevadinčiau šio darinio Kalifatu, jie patys tai vadina Islamo Valstybe ir taip priimta juos vadinti politikos moksle ir žurnalistikoje. IS – pakankami sudėtingas darinys, ten be kraštutinių ekstremistų ideologų ir prievartautojų yra įvairių jėgų ir formuočių. Žmonės šį darinį palaiko dėl įvairių priežasčių. Be bizūno ten yra ir meduolis. Viena iš IS sėkmės priežasčių – jie užsitikrino sunitų palaikymą, kurie ten sudaro daugumą. Jie davė šiems žmonėms alternatyvą. Nepaisant visų žiaurumų – fizinio mažumų naikinimo, represijų ir kitų baisumų – jie davė galimybę naudotis visuomeninėmis paslaugomis, gauti produktus ir t.t. Negalima pamiršti, kad jų ekonomikos esmė – daugiau nei šimtas naftos gręžinių, o taip pat daugiau nei 40% grūdų derliaus, kuris auginamas Irako teritorijoje. Jie skirsto tai pakankamai efektyviai ir kol kas yra vietiniu gyventojų palaikomi. O kaip jie toliau vystysis, priklausys nuo to, kokią reakciją jie iššauks pačiame Irake. Ar sugebės vietinė valdžia surasti karinę, ekonominę ir socialinę alternatyvą regionams, kuriuos jie okupavo. Ar sugebės arabų šalys jiems atsakyti realia jėga. Kalbant apie Vakarų šalis, Todenheferis aiškiai sako, kad joms geriau ten nesikišti. Jų ten niekas nepalaiko. Jis viliasi, kad šis rėžimas pats save sukompromituos ir gaus deramą atkirtį iš kitų arabų šalių. Aš nemanau, kad jie sugebės egzistuoti taikos sąlygomis, jiems reikalingas karas.

- Palaikyti rėžimą, kuris lieja kraujo upes, gali tik žmonės su pažeista psichika. Tačiau jų yra milžiniškas kiekis ne tik šiame regione. Iš visų pasaulio kampų ten vyksta žmonės. Tai derinasi su su šariato gerovės idėja, kurią deklaruoja IS lyderiai? Ar tai žmonijos ligos požymis?

- Iš tikrųjų yra labai sunku kalbėti apie tai, kiek jie iš tikrųjų jie yra normalūs ar nenormalūs. Iš istorijos mes žinome, kad tokius siaubingus teroristinius rėžimus sukurdavo psichiškai visiškai adekvatūs žmonės, čia ir slypi tragedija. Mes nenueisime toli suprasdami šį fenomeną, jei suvesime viską į psichopatalogiją. Mes tiksliai nežinome kiek žmonių priklauso IS, tačiau viena iš priežasčių kodėl su jais taip sunku kovoti yra tai, kad jie labai stipriai išsibarstę okupuotoje teritorijoje. Mosude, kur buvo Todenheferis, jų yra tik 8 tūkstančiai. Bet kokie bombardavimai ves tik prie masinių civilių žūčių ir dėkui dievui, kad kol kas tai nėra daroma. Juos, žinoma, palaiko užsienio džichadistai, ypač apie tai mėgsta kalbėti Vakarų žiniasklaida. Tačiau užsienio džichadistų kiekis – ne daugiau kaip 10%. Jie ten važiuos, kol tikės idėja. Reikalas čia visai ne patologijoje. Kas mums yra nenormalu, jiems – norma. Klausimas yra tik kaip su jais kovoti: kokiomis karinėmis ir politinėmis priemonėmis. Todenheferis turi gerą idėją. Jis, kaip ir popiežius Pranciškus mano, kad jiems reikia duoti atkirti, tačiau reikia ir bandyti kalbėtis.

- Taip, turbūt. Tačiau, iš kitos pusės, apie pusė milijono žmonių iš Masulo pabėgo, apie milijoną – liko, tačiau tokiam miestui 8 tūkstančiai galvažudžių yra labai daug.

Šaltinis: bbc.co.uk