Konstitucinis Teismas grąžino Seimo narių grupei prašymą ištirti, ar Vyriausybės patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, pažymėdamas, kad pareiškėjai nepateikė jokių tą pagrindžiančių teisinių argumentų.
Anot Teismo, Seimo narių grupė nurodė, kad Kuršių nerijos tvarkymo planu Vyriausybė sudaro galimybę taikos sutartimi įteisinti Preilos botelio pastatus, kuriuos savininkas Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis buvo įpareigotas nugriauti.
Tačiau šio savo teiginio, kuriuo iš esmės grindžiamos visos abejonės, pareiškėjas niekaip nemotyvuoja, teigiama KT pranešime spaudai.
KT konstatavo, kad iš prašymo matyti, jog pareiškėjas abejoja Vyriausybės diskrecija pakeisti Kuršių nerijos tvarkymo planą, tačiau nepaaiškina, kodėl, jo nuomone, Vyriausybė neturi tokių įgaliojimų arba netinkamai juos įgyvendino.
Teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad Seimo narių grupė, prašydama ištirti plano atitiktį oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatoms, tarptautiniam Lietuvos įsipareigojimui “įtraukiant Kuršių neriją į UNESCO” ir ją saugant, jų niekaip nesusieja su konkrečiais Konstitucijos straipsniais, nuostatomis ar principais bei nenurodo, kokiems konkretiems ir kur įtvirtintiems Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams, pasak pareiškėjo, nusižengiama Vyriausybei patvirtinus Kuršių nerijos tvarkymo planą.
“Žinių radijo” | ekspertai.eu inf.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]