Laisvai spaudai Lietuvoje – nuosprendis myriop!

Šių metų gegužės 27-ąją kartu su (greičiausiai) antrąją pergalę Prezidento rinkimuose švęsiančia JE Dalia Grybauskaite minėsime leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus tragiškos avarijos metines. Itin keista, jog tiek apie avariją, tiek apie A. Drižiaus pergalę teismę prieš pilietį Alvydą Sadecką per visus metus laisvoji spauda taip ir neišspaudė nė vieno kritiško komentaro. Nė vienas „Nuomonių“ skilties darbininkas nesusidomėjo šita istorija.

Nei A. Drižiaus, nei A. Sadecko asmeniškai nepažįstu. Tarkime, kad jokios avarijos nebuvo, kad „Laisvo laikraščio“ redaktorius sukėlė isterijos bangą reitingų generavimui, ligoninėje dėl skilusios kaukolės ir lūžusių šonkaulių negulėjo, o Vilniaus apygardos teismas apie Alvydo Sadecko melagingus parodymus AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo istorijoje jokios nutarties 2013 metų kovo 15 dieną nepriėmė.

Deja, nutartis buvo priimta. Itin nepalankiomis aplinkybėmis p. A. Sadecko atžvilgiu. Skaitant nutartį darosi ir liūdna, ir baugu. Liūdna, nes Prezidentė Dalia Grybauskaitė per penketą prezidentavimo metų mūsiške teisėsaugos sistema privertė pasitikėti „dvigubai daugiau piliečių“, nei anksčiau. Ir baugu, kad šia teismo nutartimi nesidomi nė vienas žinomas apžvalgininkas.

„Kas yra Alvydas Sadeckas? Juk buvęs Kriminalinės policijos vyriausiasis komisaras, artimas Artūro Paulausko bendražygis, net dvi kadencijas buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, 36 mln. litų metinę apyvartą ir verslo partnerių visose Europos Sąjungos šalyse, Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, JAV bei Kanadoje turinčios įmonės „Ekskomisarų biuras” vienas steigėjų Alvydas Sadeckas yra, be jokios abejonės, įtakingas asmuo. Taigi ir pergalė neeilinė.“ (Ekspertai.eu)

Beje, ar tik ne po nusivylimo p. A. Sadecko bendražygio Artūro Paulausko vykdyta politika Lietuvos prokuratūros sistemoje Generalinę prokuratūrą paliko a. a. Kęstutis Milkeraitis, ėjęs Tardymo departamento ypač svarbių bylų tyrėjo pareigas, dirbęs antrosios kadencijos Seimo kontrolieriumi, vienas iš Mažosios Lietuvos enciklopedijos II tomo rengėjų, vienas Lietuvininkų bendrijos lyderių, Lietuvių fronto bičiulių sambūrio pirmininkas, Piliečių Santalkos inicijuotos pilietinės akcijos „Neišduok“ signataras?

Ar verta gilintis į keliolikos metų senumo įvykius? Atsigaivinkime atmintį ir prisiminkime, jog “Williams Lietuva” generalinis direktorius R. Majorsas 2001 metais rovėsi plaukus, esą „Mažeikių naftos“ pelningumas – ilgalaikis projektas. Po metų, 2002 03 31, remiantis Ūkio ministerijos duomenimis, „Mažeikių nafta“ tapo didžiausia prasiskolinusia bendrove Lietuvoje. Likutinė skola – tik 1,75 mlrd. lt. Generalinį direktorių žurnalas „Veidas“ pripažino vienu iš talentingiausių „Lietuvos verslo nevykėlių“ - pateko į dešimtuką. 2001-ųjų rugsėjį, pasak analitikų, „Mažeikių nafta“ dirbo nuostolingai, nors naftos kainos kilo 5,3 % (Katinas M., Samuolytė V. Talentingiausi Lietuvos verslo nevykėliai. Veidas, 2002.06.13, Nr. 24)“.

Taigi pagrįstai galima teigti, kad asmenys, prikišę nagus prie AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo, padarė labai didelę žalą Lietuvos valstybės biudžetui.

Pabandykime nei vienai sisteminės žiniasklaidos priemonei neįdomios teismo nutarties detales panagrinėti išsamiau. Skeptikus iš anksto įspėju: pasitikėjimas teismais per paskutinus penkerius metus „išaugo dvibugai“.

Cituoju teismo nuosprendį: „Kauno apygardos teisme 2006-05-18 A. Sadeckas […] davė tokius parodymus: „kad 2001-08-02 priimti AB „Būtingės nafta“, AB „Mažeikių nafta “ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tai melas ir šmeižtas. Kuo gali kilti grėsmė nacionaliniam saugumui? Pakeitimo įstatymo projektai mano pačio taisyti (čia ir toliau išskirta – A.D.) Kokia čia dar grėsmė. Aiškinama priešingai ir įstatymai kalba apie tai. Būtent ir atsižvelgiama į nacionalinio saugumo interesus.“

Ar tikrai atsižvelgiama? Priėmus viršuje nurodyto įstatymo pataisas ir toliau vykstant įmonių reorganizacijai, buvo apeiti ne vienas, o net keli įstatymai. Tai yra ne mano subjektyvi nuomonė – taip nurodyta įsigaliojusioje teismo nutartyje. Pavyzdžiui, reorganizavimui nebuvo taikomi Akcinių bendrovių įstatymo (1994 m. liepos 5 d. Nr. I-528) 10 straipsnio 9, 10, 11, 13 ir 14 dalių reikalavimai. Atsiverčiame šį įstatymą.

Devintoje dalyje sakoma, kad „reorganizuojamos bendrovės valdyba parašo išsamų reorganizavimo projekto vertinimą, taip pat skiria vieną ar daugiau ekspertų reorganizavimo projektų ekspertizei. Ekspertai turi teisę gauti iš reorganizuojamų bendrovių bet kokią su tuo susijusią informaciją“.

Dešimta dalis įpareigoja atsakingus asmenis […] „apie numatomą reorganizavimą [...] viešai paskelbti ir kiekvienam kreditoriui pranešti raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti jos reorganizavimą“.

Reorganizuoti bendrovę, rašoma įstatymo 11 dalyje, gali ne mažiau, kaip 2/3 akcininkų visuotinaim akcininkų susirinkime.

Trylikta įstatymo dalis įsako viešai skelbti apie bendrovės reorganizavimą […] „tris kartus su ne mažesniu kaip 2 mėnesių intervalu arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui pranešama raštu“.

Ar po to, ką perskaitėme įstatyme, turime pagrindo manyti, kad galios netekęs teisės aktas buvo perdėm korupcinis?

Palaukite, tai dar ne viskas.

Reorganizuojant viršuje nurodytas įmones, pamiršta vadovautis ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (1997-11-04, Nr. VIII-480) 18 straipsniu „Valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje“.

Gražiai skamba straipsnio 3 dalis: „Lėšas, gautas privatizavus objektą šiuo privatizavimo būdu, kaupia ir apskaito privatizuojama įmonė. Akcijų ar obligacijų emisijos kainos ir jų nominalios vertės skirtumą, proporcingą valstybei nuosavybės teise priklausiusių iki emisijos akcijų skaičiui, per 5 darbo dienas nuo akcijų ar konvertuojamų obligacijų platinimo termino pabaigos privatizuojama įmonė privalo pervesti į Finansų ministerijai atidarytą privatizavimo fondo sąskaitą. Jei obligacijos ar akcijos yra parduodamos už nominalią vertę, privatizavimo išlaidas dengia privatizuojama įmonė.“

O kaip dėl Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo (1996-01-16., Nr. I-1169) 8 str. 2 dalies? „Jeigu vertybiniai popieriai, įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje ketinant juos išleisti į viešąją apyvartą, yra įtraukti į Lietuvos Respublikoje įregistruotos vertybinių popierių biržos oficialųjį ar einamąjį vertybinių popierių prekybos sąrašą, jų antrinės apyvartos pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti sudaromi tik vertybinių popierių biržoje.“

Žinoma, šitas teisės aktas irgi buvo apeitas.

Apeitas ir Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 10 str. „Oficialus pasiūlymas“, kuriame nurodyta, jog „oficialūs pasiūlymai įgyvendinami per vertybinių popierių biržą“. Pamiršus taikyti 10 str. 2, 3, ir 4 dalis, kurios suteikia teisę valdyti įsigyjąmą bendrovę, ar tik nebuvo iš konkurso pašalinti galimi kiti potencialūs investuotojai?

Apeiti ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio „Nacionalinio saugumo pagrindai" 1 dalies 4 skyriaus skirsnio „Ekonominė politika" apribojimai. Anot teismo, „asmeniškai A. Sadeckui pakoregavus šį įstatymą, „Mažeikių naftos" pirkėjui nebebuvo taikoma prieš tai įstatyme numatyta sąlyga, kad jos pirkėjas gali būti tik NATO šaliai priklausanti bendrovė, be to, […] tuometinis Nacionalinio saugumo gynybos komiteto pirmininkas A. Sadeckas teismo posėdžio metu prisipažino, kad „pakeitimo įstatymo projektai mano pačio pataisyti", prisipažino, kad asmeniškai taisė minėto įstatymo projektą, o vėliau keturiose baudžiamosiose bylose paneigė - neva jis nedalyvavo AB „Mažeikių naftos" privatizavime. Tuo pačiu, duodamas teisme parodymus A.Sadeckas nuslėpė nuo teismo, kad tuo metu jis dar buvo ir AB „Mažeikių nafta „ akcininku“.

Ką reiškia žodis „apeiti“. Anot lietuvių kalbos žodyno, žodis „apeiti“ reiškia „judėjimą iš vietos į vietą pėsčiomis“, „vykti gyventi kitur, keltis“, „smarkiai judėti kuria nors kryptimi“, netgi „tekėti už vyro“. Ar tik negimė Lietuvos teisėje naujas teisinis institutas „Kaip ištekinti įstatymą“?

Toliau Vilniaus apygardos nutartyje rašoma, kad […] „A. Sadeckas, pats būdamas „Mažeikių naftos“ akcininku, sprendė šios įmonės privatizavimo klausimus, nors turėjo nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo - tuo pačiu metu A.Sadeckas buvo AB „Mažeikių nafta“ akcininku, o tai reiškia, kad supainiojo viešuosius ir privačius interesus. A. Sadeckas ne tik dalyvavo, tačiau faktiškai vadovavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavimui, nes pačiame pirmame AB „Mažeikių nafta" privatizavimo etape, vykusiame 2000-2001 m., A. Sadeckas taisė įstatymo projektą, pagal kurį ši įmonė ir buvo privatizuota. Per šį privatizavimo etapą privati A. Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ teikė bendrovei valdymo paslaugas, kurios „[...] Valstybės kontrolės buvo įvardintos kaip neteisėtos, nes mokėjimai buvo atliekami ne pagal sutarties sąlygas, todėl tokiu būdu privati A. Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ neteisėtai uždirbo iš AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo daugiau nei 8 mln. Lt“.

Nieko sau valstybėje gyvename. Privatizuoji sau nacionaliniam saugumui svarbias valstybės įmones, krauniesi milijoninius turtus, tuo tarpu milijardinės valstybės biudžetui padarytos žalos bylos teisme vilkinamos keliolika metų.

Tikrai, kad pasitikėjimai teismais per paskutinius penketą metų išsaugo du kartus. Principingasis parlamentaras Naglis Puteikis LRT tiesioginiame eteryje bandė įrodyti „Prezidentinių debatų“ vedėjui Edmundui Jakilaičiui, kad teisėjais pasitiki vos 20 proc. šalies gyventojų. „Teismais!“, atrėžė p. Jakilaitis. Genialiai pasakyta, - žmonės pasitiki ne teisėjais, o teismų sienomis ir durimis.

Tylinčių sisteminės žiniasklaidos apžvalgininkų pozicija man primena vadinamojoje pedofilijos ir žudynių istorijoje liūdnai pagarsėjusio geriausių vaikų draugo, psichiatro, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininko (!) Lino Šlušnio poziciją. Prieš keletą dienų savo “Facebooko” paskyroje šitas pilietis parašė: „Bet juk Maldeikienė nuo pat pradžių Puteikį palaiko. Man niekuomet nepatiko Maldeikienės keliamas triukšmas, nes tai tik triukšmas, kuriame nesu išgirdęs jokio konstruktyvaus pasiūlymo, kaip tas problemas spręsti, apie ką taip triukšmingai kalba A. Maldeikienė. Tačiau Puteikis yra juk panašus. Tad ir atitiko kirvis kotą. Du keliantys triukšmą“...

Tad mieliesiems laisvos spaudos atstovams ir „Nuomonių“ skilčių šeimininkams norėtųsi palinkėti susipažinti su straipsnyje aptariama Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Docentė Aušra Maldeikienė p. L. Slušniui atsikirto, kad konstruktyvūs pasiūlymai Lietuvos ekonominių žaizdų problemoms spręsti išvardinti jos knygoje „Melo ekonomika“.

Ištisus penkerius metus vadinamosios pedofilijos bylos „nagrinėjimo“ metus jūs, gerbiamieji, klykte klykėte, esą teismo sprendimą reikia vykdyti. Vilniaus apygardos teismo nutartimi teisėja Vitalija Norkūnaitė nustatė, kad Alvydas Sadeckas yra apsimelavęs politikas, padaręs didelę žalią Lietuvos valstybei. Na, tai prašau, vykdykite savo pilietinę pareigą, - kur jūsų balsai?

Savo tylėjimu jūs pasirašote mirties nuosprendį laisvam žodžiui. Reikia netingėti ir pasiskaityti, ką reiškia sąvoka neparsidavusi žiniasklaida. Kaip ne sykį pastebėjo vienas garbingiausių gimtinės žurnalistų Artūras Račas, parsiduoti galima ir ne už Judo sidabrinius.

Pasiskaitykite. Ypač, jei gerbiate save ir savo skaitytojus.