Pilietinė-politinė šantažo akcija

„Minimali alga - 1509 litai ir mažiausias Europoje nedarbas“ – skelbia rinkiminis plakatas. Nuostabu, ar ne? Pasirašau net nesvarstydamas. Bet, kaip sakoma dainoje - „o jei pagalvojus geriau“? Bandau galvoti. Kaip Darbo partija – o didžiausią minėto plakato dalį užima kerinčia šypsena pasipuošęs jos pirmininkas ponas Viktoras Uspaskich – visa tai pasieks? Iš pradžių bandau pats pasukti galvelę. Nieko doro neišeina – tik nieko gero piliečiams nežadantys sprendimai.

Taigi, turime jau pirmame Seimo posėdyje priimti sprendimą, kad Lietuvai gresiančios pakartotinės krizės akivaizdoje būtina bent jau paskelbti moratoriumą (laikinai pristabdyti) 2001-iais Seimo ratifikuotos Europos socialinės chartijos galiojimą, nes pagal ją minimali alga jau šiandien turėtų būti 1614,59 lito „ant popieriaus“ (dėkoju St. Tomui už pateiktą informaciją, kuria pasinaudodamas suskaičiavau pagal šią mokesčių skaičiuoklę.  

Kitas tos agitacijos pažadas - „mažiausias Europoje nedarbas“. Radau tik vieną galimą sprendimą – uždaryti darbo biržas (registruoti bedarbius gali ir savivaldybės) bei panaikinti nedarbo pašalpas (skęstančiojo gelbėjimas – paties skęstančiojo reikalas). Spėju, kad pritaikius šį planą dauguma registruotų bedarbių tikrai išvažiuos iš gimtosios šalelės ir rinkiminis šūkis taps realybe.

Bet – sakau sau - aš tik mažas Suvalkijos berniokas, o Darbo partijoje galvų daug. Gal šalies gelbėjimo receptus jie pateikia savo rinkiminėje programoje? Susirandu tą programą, o ten - net galva apsisuko -  tiek įvardyta spręstinų dalykų, ir prie visų puikuojasi: pakelsime, baigsime spręsti, tvirtinsime, sukursime, taikysime, subalansuosime, įteisinsime, pasieksime, sudarysime, orientuosime, supaprastinsime, mažinsime, raginsime... Čia tik viename skyriuje „Finansų ir mokesčių politika“ tiek prirašyta. Bet jokių receptų nėra, tik ligos požymių išvardijimas. O kur konkretūs sprendimo būdai? Bent aš pageidaučiau matyti ir įstatymų projektus. Bet darbiečiai jų tikrai neskelbia – tikriausiai neturi. Ieškau kitur: socdemai – neturi, liberalai – neturi, konsevatoriai iš viso dar net savo programos oficialiai internete nėra paskelbę (gal nori visus nustebinti savo „–sime“ gausa). Na niekas – lyg užkeikta – nesiūlo jokių receptų.

Klausimas – ar būtume rinkę konservatorius, jei būtume žinoję esminius jų naktinės mokesčių reformos punktus ir planus dvigubai padidinti valstybės skolą? Dauguma tikriausiai atsakytų  - ne.

Anekdote apie Čiapajevą sakoma, kad jis ant grėblio lipo du kartus. Mes - rinkėjai - ant tokio grėblio galime užlipti turbūt ir šeštą kartą, nes mums ir vėl tradiciškai siūloma balsuoti tik už ligos įvardijimą, bet ne už vaistus jai gydyti.

Mums sakoma, kad esame demokratinė visuomenė, bet juk demokratijos formos būna skirtingos. Romėniškoji pagrįsta principu „duonos ir renginių“ - ar tai neprimena to, kas jau dvidešimt metų vyksta mūsų tėvynėje? Spartos demokratija – kai sprendimai buvo priimami tautos susirinkimuose. Prisiminkime Vingio parke vykusias SSSR liaudies deputatų išleistuves: tautos įpareigojimai buvo įvykdyti, nes priesakus deputatai davė ne partijoms, o Tautai.

Kuri forma mums artimesnė? Asmeniškai aš renkuosi antrąją. Jos principą skelbia ir Lietuvos Konstitucija (2 straipsnis: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai; 3 straipsnis: Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių; 4 straipsnis: Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus).

Taigi darau išvadą – Seimo nariai ne valdovai, o tautos tarnai, todėl privalo vykdyti tautos valią. Šiandien besiklostanti situacija aiškiai rodo, kad partijos yra nepajėgios atstovauti tautai dėl įvairių priežasčių. Bet aš, kaip rinkėjas, nenoriu, kad Seimas dar kartą taptų partijų atstovų sueiga, kuri rūpintųsi suderinti savo partijų atstovaujamų kastų intersus, o ne spręstų ne visos Lietuvos problemas. Į Seimą turi būti išrinkti tik tie, kuriems žodis Lietuva reiškia nepalyginamai daugiau už siaurus partinius, galimai klaninius interesus.

Lietuvai reikalingi ne kosmetiniai sistemos pagražinimai, kuriais šiuo metu užsiimama Rusijos federacijoje, taip, anot apžvalgininkų, tik nutolinant politinės sistemos kataklizmą su neprognozuojamomis pasekmėmis. Lietuvai reikalinga esminė sistemos pertvarka.

O tokia pertvarka neįmanoma be Tautos valios pareiškimo ir į Seimą besibolotiruojančių partijų bei pavienių kandidatų viešo įsipareigojimo vykdyti tą tautos valią.

Tauta turi aiškiai įvardinti, ko tikisi iš savo atstovų, o atstovai - įsipareigoti įvykdyti tautos priesakus.

Suprasdamas, kad iš inercijos politinės partijos iki rinkimų nesugebės pateikti konkrečių įstatymų pakeitimų projektų, siūlau parengti tautai aktualiausių darbų paketą, kuris taptų lakmuso popierėliu rinkėjams ir pilietiniu-politiniu šantažu renkamiesiems, nes jie privalėtų viešai pritarti arba nepritarti pateiktiems įstatymų pakeitimams.

Jau artimiausiu metu savo facebook puslapyje paskelbsiu savo paketo projektą, kurį iki rugsėjo pradžios galėtume visi kartu tobulinti. Jūsų pasiūlymus norėčiau gauti tik žinutės forma. Kviesčiau juos pateikti labai konkrečiai – venkime mums brukamos partinės demagogijos – ir aiškiai įvardijant problemos sprendimo būdus.

Daugiau informacijos ieškokite mano puslapyje ČIA.