Lapkričio 2 dieną 54 Seimo nariai pasirašė įpareigojimą, kad į Seimo lapkričio 6 dienos dienotvarkę būtų įtrauktas paklausimo Konstituciniam teismui projektas dėl ženklių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Kad klausimas būtų privalomai svarstomas, užtenka surinkti 47 Seimo narių parašus.
Gintaras Songaila jau spalio 30 dieną Seime įregistravo patobulintą „Seimo nutarimo dėl paklausimo Konstituciniam Teismui“ projektą (XIP-4935(3). Šis projektas numato kreipimąsi į Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, ar spalio 14 dienos Seimo rinkimai daugiamandatėje apygardoje bei kai kuriose vienmandatėse apygardose gali būti laikomi legitimiais, t. y., ar daugybiniai balsų pirkimai bei kiti šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nustatyti esminius rinkimų rezultatus.
Įstatymas nustato, kad esminiai rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali būti patvirtinti tik tuo atveju, jei neginčijamų rezultatų paklaida neviršija vieno mandato.
Tautininkų sąjunga (TS) apskundė VRK sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai. Įstatymas nustato, kad, gavus tokį skundą, Lietuvos Respublikos Seimas ir (arba) Lietuvos Respublikos Prezidentas privalo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl esminių rinkimų rezultatų nustatymo.
Spalio 30 dieną tautininkai viešu pareiškimu kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos Prezidentę, atkreipdami jos dėmesį, kad masinių įstatymo pažeidimų teisinių ir politinių pasekmių bus neįmanoma pašalinti, nesikreipiant į Konstitucinį Teismą dėl esminių rinkimų rezultatų daugiamandatėje apygardoje nustatymo. Tautininkai išreiškė paramą principingoms Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuostatoms dėl šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų pasekmių šalinimo ir dėl skaidrių Vyriausybės sudarymo principų.
Dėl gausių ir ženklių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų į VRK tautininkai kreipėsi dar po 1-ojo rinkimų rato, spalio 19 dieną, reikalaudami, kad ši išnagrinėtų, ar masinio balsų pirkimo ir kitų pažeidimų sąlygomis ji galėjo nustatyti esminius balsavimo rezultatus. Pagal Seimo rinkimų įstatymą esminių balsavimo rezultatų nustatyti negalima, jei jų paklaida didesnė kaip vienas mandatas. Tačiau tada VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas raštu informavo, jog TS skundas bus išnagrinėtas tik po antrojo rinkimų rato.
Spalio 22 dieną TS apskundė šį VRK sprendimą Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Seimui, reikalaudama, kad būtų kreiptasi į Konstitucinį teismą, prašant išaiškinti, ar per Seimo rinkimų pirmąjį ratą daugiamandatėje ir 6-iose vienmandatėse apygardose (Justiniškių Nr. 7, Šilutės-Pagėgių Nr. 32, Biržų-Kupiškio Nr. 48, Vilniaus-Trakų Nr. 57, Kaišiadorių-Elektrėnų Nr. 59, Jurbarko Nr. 62) nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar tai buvo šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai.
Lietuvos Respublikos Prezidentė ir Seimo valdyba nusprendė nenagrinėti TS skundo iki Seimo rinkimų antrojo turo rezultatų.
Tuomet tautininkai kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydami panaikinti VRK sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti galutiniai pirmo rato Seimo rinkimų rezultatai, ir įpareigoti VRK išnagrinėti jai pateiktą TS skundą.
Spalio 27 dieną LVAT sugrąžino nenagrinėtą TS skundą dėl VRK neveikimo, nustatant esminius rinkimų rezultatus, motyvuodamas tuo, kad remiantis TS skundu Lietuvos Respublikos Prezidentė ir Seimas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą per 48 valandas nuo skundo gavimo.
Po šios LVAT nutarties susidarė paradoksali situacija – LVAT nenagrinėjo TS skundo, nes manė, kad jį turėjo nagrinėti Konstitucinis teismas jau po pirmojo rinkimų turo, o Prezidentė ir Seimo valdyba manė priešingai, todėl į Konstitucinį teismą iki šiol nesikreipė.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
