Latvijos politikai ragina atsakyti į klausimus dėl lyties ideologijos

Ekspertai jau kelis kartus rašė (čia; čia) apie Latvijos Seime vykstančias aštrias diskusijas dėl vaikų darželiams primestos mokymo metodikos, parengtos Danijoje ir diegiančios lyties kaip pasirenkamos socialinės kategorijos suvokimo modelį. Ministrų kabinetas atmetė Švietimo, kultūros ir mokslo komisijos išvadas dėl tokios metodikos netinkamumo ir pranešė, kad tęs pradėtą „2012–2014 metų lyčių lygybės planą“ bei visus su jo įgyvendinimu susijusius darbus.

Tačiau minėtoji komisija dar kartą išsamiai išanalizavo ne tik vaikams skirtąją literatūrą (Louise Windfeldt „Diena, kai Karlis buvo Karlina“, „Diena, kai Rūta buvo Richardas“), metodinį leidinį, skirtą darželių auklėtojoms („Vaikų darželiai, kuriuose yra vietos Pepėms-Princams ir Piratams-Princesėms“), bet ir su lyčių lygybės politikos Latvijoje planavimo dokumentais. Komisijos pirmininkė Ingūna Rybena kreipėsi į Ministrų kabinetą, prašydama dar kartą atsakyti į Komisijos pateiktus argumentus ir klausimus, kuriuos šį kartą išdėstė labai smulkiai ir išsamiai. Prie kreipimosi  Komisija pridėjo priedą, kuriame plačiai išdėsto savo tyrimo išvadas ir užduoda konkrečius klausimus bei reikalauja įvykdyti tam tikrus veiksmus.

Kreipimesi teigiama, kad toks visuomenės, specialistų ir Seimo narių iniciatyvos ignoravimas, kai Ministrų kabinetas neatsižvelgia nei į nuomones, nei į argumentus dėl Danijos metodinių priemonių netinkamumo Latvijos vaikų darželiams, rodo, jog pažeidžiamas visuomenės bendradarbiavimo principas, gilinama jau ir taip sunki demokratijos Latvijoje krizė ir mažinamas tiek visuomenės pasitikėjimas valstybės valdymu, tiek tikėjimas, kad visuomenė apskritai yra pajėgi dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ir įtakoti jų rezultatus. Be pakankamos ir pagrįstos argumentacijos negalima situacija, kai visuomenei primetama Lyčių lygybės plano konkreti lyčių lygybės politikos kryptis, kurioje dominuoja egalitarinė lyčių ideologija, kuri didžiajai Latvijos visuomenės daliai apskritai nėra nei žinoma, nei suprantama, nei priimtina. Latvijos Švietimo, kultūros ir mokslo komisija siūlo problemą spręsti iš esmės ir inicijuoti:

• Lyčių lygybės plano ir į jį įtrauktų priemonių ekspertizę drauge su akademine bei pilietine visuomene ir išsiaiškinti jo atitikimą Latvijos valstybės interesams;
• Sukurti darbo grupę, kurioje dirbtų ikimokyklinio ugdymo pedagogikos, psichiatrijos, vaikų teisių apsaugos specialistai bei kiti ekspertai, galintys parengti objektyvią ir garbingą išvadą apie Danijos metodinių priemonių turinį bei jų tinkamumą Latvijos vaikų darželiams, atsižvelgiant į Latvijos socialinę istorinę situaciją, kultūros ir socialinį savitumą, moralines etines vertybes ir įstatymines teises. Jei būtina, į darbo grupę galima įtraukti specialistus iš Lietuvos, kurioje šių konkrečių ir joms prilygstančių metodinių priemonių („Gender Loops“) patekimas į ikimokyklines įstaigas yra užkirstas politiniu lygmeniu (išskirta – E. D.);
• Iki Lyčių lygybės plano ir Danijos metodinių priemonių išanalizavimo sustabdyti Lyčių lygybės plano įgyvendinimą, įskaitant „lyčių lygybės principo ikimokyklinėse įstaigose integravimą“;
• Taip pat prašoma teisėtvarkos institucijas įvertinti, ar Gerovės ministerijos veiksmai, vykdant lyčių lygybės klausimo koordinavimą valstybėje, vykdomi Latvijos valstybės ir visuomenės interesų vardan. GM internetiniame puslapyje pateikiama informacija pagrįstai verčia įtarti, kad GM ilgą laiką ir sistemingai yra naudojama kaip platforma radikalių feminizmo idėjų ir egalitarinės lyties ideologijos (Šiaurės šalių pozicija) įgyvendinimui ir įtvirtinimui Latvijoje. Manome, kad neišanalizuotas ir neproporcingas lyčių ideologijos perėmimas iš Šiaurės šalių vertintinas kaip tiesioginis šių valstybių ekonominių interesų lobizmas Latvijoje, pajungiant Latvijos visuomenę atitinkamiems socialinės inžinerijos procesams, kurių socialinės pasekmės nėra tinkamai įvertintos net ir pačiose Šiaurės šalyse;
• Pradėti atviras diskusijas, įskaitant akademinę bendruomenę, apie lyčių lygybės/lyčių ideologijos mokslinį pagrindimą ir ideologinius tikslus, tokiu būdu įtraukiant visuomenę į politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesus daug lygiavertiškesnėmis sąlygomis ir mažinant galimybę priimti sprendimus, prieštaraujančius visuomenės interesams Latvijoje;
• Įvertinti būtinybę atlikti pakeitimus normatyviniuose aktuose, kad būtų pagerinta ikimokyklinių įstaigų ugdymo vadyba ir jo turinio kokybė.

Toliau Komisija užduoda konkrečius klausimus Ministrui Pirmininkui V. Dombrovskiui, švietimo ir mokslo ministrui R. Kylimui, gerovės ministrei I. Vinkelei, sveikatos ministrei I. Circenei, teisingumo ministrui J. Jansonui. Svarbiausi teiginiai yra šie: Lyčių lygybės plano pagrindu visur nurodoma 2001 m. priimta „Lyčių lygybės įgyvendinimo koncepcija“, tačiau šio aukščiausio lygio politikos planavimo dokumento neįmanoma rasti nei teisės aktų tinklapyje likumi.lv (įstatymai.lv), nei Ministrų Kabineto dokumentų bazėje; jokiuose teisės aktuose nėra lyties definicijos paaiškinimo, ir niekur nėra nurodyta, kad lytis nacionalinėje teisėje suvokiama kaip socialinė lytis/socialinis konstruktas/lytis (gender), todėl prašoma išaikinti sąvokos „lytis“ vartojimą normatyviniuose aktuose, susijusiuose su lyčių lygybe; jei Gerovės ministerija pripažįsta, o tai ji daro viešai skelbdama, kad Danijos metodinėse priemonėse kalbama būtent apie socialinę lyt, vadinasi, tokią ideologiją atitinkantis supratimas jau diegtas  Latvijos švietimo sistemą; dar kartą pabrėžiama, kad Gerovės ministerija naudojama kaip platforma lyčių ideologijos interesų atstovavimui, lobiavimui ir primetimui Latvijos visuomenei, o taip pat integravimui į įvairius nacionalinės politikos dokumentus, bet svarbiausia – į jaunimo ir švietimo politiką; šiuos interesus atstovaujančiam Resursų centrui moterims „Marta“ garantuojama neproporcinga įtaka sprendimų priėmimo procesuose ir politinių iniciatyvų įgyvendinime; prašome paaiškinti, kokie pokyčiai planuojami ikimokyklinių įstaigų ugdymo planuose, nes jau atlikta daug darbų, pravesta pedagogams seminarų, kuriuose sprendžiami lyčių lygybės klausimai. Ir dar daug kitų klausimų, susijusių su jaunimo lytiniu švietimu, įvairiomis programomis, kurias ketinama įdiegti Latvijos švietimo sistemoje. Labai išsamiai išnagrinėtos jau minėtos knygelės vaikams bei pedagogams, pateikiami profesionalūs klausimai dėl berniukų ir mergaičių lytinio identiteto, psichinės sveikatos, lyties termino. Klausiama, ar tikrai vaikai turėtų pasirinkti vieną lytį iš galimų 6.

Ką gi, Latvijos Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komisija, regis iš tiesų įsigilino į globalistinės politikos siūlomas „geroves“, paremtas Šiaurės šalių „Gender Loops“ „gerąja patirtimi“. Keista tik, kad latviai taip labai pasitiki „protinga“ Lietuvos politine valia, esą atmetančia netinkamas mūsų valstybei vaikų ugdymo metodikas. Žavimasi Rimanto Jono Dagio principingumu ir „Gender Loops“ projekto, vykdyto Leonardo da Vinčio programos rėmuose, demaskavimu. Žvelgiant į A. M. Pavilionienės, „Eitynių už lygybę“ ir kitų lyčių lygybės klausimo sprendėjų nuotaikas, taip teigti būtų pernelyg drąsu. Mums belieka palinkėti broliams latviams sulaukti visų atsakymų iš ministrų ir politiniu lygmeniu išspręsti švietimo sistemos problemas. Tikėtina, kad ne tik jiems, bet ir mums prireiks pagalbos ginant nacionalines vertybes. Tik kas padės – tradicijas ginantys vengrai ar liberalumo neapsikentę prancūzai? Pagyvensim, pamatysim...