Latvis pradėjo rinkti parašus dėl Palangos grąžinimo Latvijai

Latvijos visuomeniniame portale „Mano balsas“ (manabalss.lv) Janis Kuzinas pradėjo rinkti parašus dėl Palangos „krašto ir jūros teritorijos grąžinimo Latvijos Respublikai“. Autorius aiškina, kad tokiu būdu bus „išspręstas istorinis ginčas dėl Latvijos ir Lietuvos jūros sienos, atgautas Palangos kraštas, kuris istoriškai buvo Latvijos teritorijoje“. Jis tikina, kad Latvijos laimėjimas būtų „labai aiškus – naftos telkiniai Baltijos jūroje, energetinė nepriklausomybė nuo energijos resursų importo, Būtingės naftos terminalas, teritoriniai laimėjimai, kurortinis uostamiestis Palanga ir didžiulis indėlis į Latvijos biudžetą, sukuriant naujas darbo vietas ir palankesnę investicijų aplinką Latvijoje“.

Iniciatyvos autorius kviečia Seimui siūlyti svarstyti, kad būtų peržiūrėta Latvijos ir Lietuvos sienų sutartį. Jo manymu, padedant Europos Sąjungai ir Europos Tarybai būtina „sutarti dėl Latvijos ir Lietuvos jūros sienos nubrėžimo ir naujos sienų sutarties ratifikavimo abiejų valstybių parlamentuose“, Latvijai prašant sugrąžinti Palangos ir Šventosios teritorijas. 

J. Kuzinas aiškina, kad „Latvija 1921 metais atidavė Lietuvai šią teritoriją, nes Lietuva neturėjo išėjimo į Baltijos jūrą, bet vėliau, 1923 metais, Lietuva laimėjo Klaipėdą ir gavo ne tik išėjimą į jūrą, bet ir didelį uostamiestį, o Palangos krašto Latvijai negrąžino“. „Atgavusi Palangos kraštą, Latvija galėtų aiškiai ir be ginčų nubrėžti jūros sieną su Lietuva, įgydama ir naftos telkinius, ir energetinę nepriklausomybę nuo naftos importo“. Kad Seimas svarstytų piliečių prašymus, visuomeniniame portale „Mano balsas“ reikia surinkti 10 000 parašų.

Šaltinis: nra.lv

Iš tiesų, daugiau kaip 100 metų (1819–1921) Palangos kraštas priklausė Kuršo gubernijai. 1918 m. paskelbusios valstybių nepriklausomybę, Lietuva ir Latvija nesutarė dėl sienos ribos. Palangos bei jos apylinkų gyventojai ne kartą kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, išsakydami savo nuomonę, kad iki 1819 metų Lietuvai priklausęs Palangos pajūris turi būti sugrąžintas Lietuvai. Tuo metu neoficialias pretenzijas į kai kurias Lietuvos teritorijas turėjo ir latviai. Jiems rūpėjo Mažeikiai, pro šį miestą ėjęs geležinkelis į Klaipėdą. Lietuva pretendavo ne tik į Palangą, Alukštą, bet ir į Liepoją. Tarptautinis arbitražas Lietuvai priskyrė 19,5 km pajūrio su Palanga. Šioje teritorijoje gyveno 3700 gyventojų, iš kurių daugiau kaip 1000 buvo latviai. Jei Palangos mieste jau nuo senų laikų daugiau gyventa lietuvių, tai Šventojoje 1922 metais, lietuvių duomenimis, nebuvo nei vieno lietuvio.