Prezidentas Valdas Adamkus yra teigęs, kad daugiausiai pažangos energetikos srityje turbūt pasiekė G.Kirkilo Vyriausybė. Prezidentas tvirtino, kad jam yra nesuprantama ir kad niekas nepaaiškino, kodėl yra naikinamas LEO LT.

O štai Prezidentas A. Brazauskas kalbėdamas televizijos laidoje, teigė, kad LEO LT projektas iš esmės buvo klaida. Savaime suprantama, kad jei yra klaida, reiškia yra tos klaidos autoriai ir viso to pasekmės. Tą būtina išsiaiškinti. Už kiekvieną klaidą reikia atsakyti – tą supranta net pradinių klasių vidutiniškai besimokantys moksleiviai. Esant tokiai painiavai, kai iškiliausių šalies žmonių nuomonės kardinaliai skiriasi, rugsėjo viduryje buvo suformuluoti klausimai "Kodėl norima sunaikinti LEO LT?" Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui ir Energetikos ministrui Arvydui Sekmokui. Buvo tikimasi, kad valdininkai vieną kartą viską suprantamai ir paprastai paaiškins – tam kad žmonės nebegalvotų, kad neva nusikaltėliškai atrodantys Gedimino Kirkilo vyriausybės veiksmai, įsteigiant LEO LT, nėra kaip nors esą dangstomi A. Kubiliaus vyriausybės nacionalinę elektros bendrovę LEO LT naikinant. Tačiau atsakymai, kuriuos ministro pirmininko pavedimu ir papildomai Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos įgaliota Energetikos ministerija pateikė žiniasklaidai ir piliečiams, nuliūdino. LEO LT - konservatorių ir socialdemokratų vienybės simbolis. Čia galite susipažinti su Energetikos ministerijos atsakymais bei „ekspertai.eu“ komentarais. Išvadas pasidarykite patys.  

1.

KLAUSIMAS. Įvardykite visas iki vienos priežastis, dėl ko yra naikinamas LEO LT?

ATSAKYMAS. 2009 m. rugsėjo 4 d. įvykusiame LEO LT AB visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas likviduoti LEO LT, AB kaip nacionalinį investuotoją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė visus veiksmus, susijusius su nacionalinio investuotojo LEO LT AB likvidavimu atlieka griežtai laikydamasi įstatymuose numatytos tvarkos. Akcininkų sutartis, sudaryta 2008 m. gegužės 27 d. tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB" DX energija" (kuri yra 2008 m. balandžio 29 d. tarp LR Vyriausybės ir UAB ,NDX energija sudarytos Sutarties dėl acionalinio investuotojo sukūrimo priedas Nr. 12), 2.3 straipsnis numato kad "Akcininkų sutarties nuostatos neriboja valstybės teisės savo nuožiūra reguliuoti šalies energetikos ūkio ir priimti su tuo susijusius teisės aktus. Dėl šiai funkcijai vykdyti priimtų teisėtų valstybės sprendimų pagal Akcininkų sutartį valstybei negali kilti jokia atsakomybė bei negali rastis pareiga subsidijuoti ar kažkaip užtikrinti LEO LT ar strateginių elektros energetikos projektų finansavimą". Vyriausybė vykdo energetikos politiką, siekdama užtikrinti strateginės reikšmės visuomenės ir valstybės interesą - neribotą laiką nepriklausomai saugiai, patikimai ir efektyviai aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros energija. Visi sprendimai susiję su nacionalinio investuotojo - LEO LT AB, naujos atominės elektrinės Lietuvoje statyba ir elektros energetikos jungčių sujungimu su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis, priimami išimtinai atsižvelgiant į šiuos strateginius visuomenės ir Lietuvos valstybės interesus vertinant ekonomines, socialines geopolitines ir kitas reikšmingas sąlygas. Primename, jog ir UAB" DX energija" valdymo organų nariai anksčiau yra jau ne kartą viešai išdėstę savo poziciją, jog nori likviduoti LEO LT AB ir nėra suinteresuoti tolimesne bendrovės veikla. KOMENTARAS. Kitaip tariant, Vyriausybė atsisako pripažinti, kad LEO LT buvo įsteigta neteisėtai. Ji teigia, kad LEO LT likviduojama, dėl vėliau jų pačių (Vyriausybės) vienašališkai pakeistų bendrovių naikinimo įstatymų (anot jos, ji turėjo teisę tai daryti), todėl akcininkai (ji ir „NDX Energija“) susirinko ir nutarė panaikinti. Problema ta, kad toks aiškinimas duoda NDX teisę sakyti, kad „mes nežinojome, kad jie pakeis pamatinius bendrovių steigimo įstatymus“ ir todėl norime kompensacijos ar restitucijos. ____________________________  

2.

KLAUSIMAS. Kokie neskaidrumai sandėryje buvo? (lšvardinkite, jei tokie buvo.)

ATSAKYMAS. Mes supratome jog nurodydami sandėrį, klausiate apie 2008 m. balandžio 29 d. tarp Lietuvos Respublikos ir UAB"NDX energija" sudarytą sutartį dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo ir jos priedus. Informuojame, jog nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė nei Energetikos ministerija nėra įgaliotos nagrinėti ir pripažinti negaliojančiais kokius nors neteisėtus ar neskaidrius sandėrius tai nėra jų kompetencija. Primename jog viešai ne kartą buvo keliamas klausimas dėl privataus partnerio UAB , "NDX energija" pasirinkimo be konkurso. Mūsų žiniomis, tyrimą pagal savo kompetenciją šiuo metu vykdo Europos Komisija dėl galimai neteisėtai suteiktos valstybės pagalbos ir galimai nagrinėja klausimą dėl privataus partnerio pasirinkimo be konkurso. Nesame gavę šio tyrimo išvadų ar kitų rezultatų ir negalime jų pateikti. KOMENTARAS. Dėl kompetencijos – čia yra melas. Taip, tai tiesa, kad tik Teismas taria paskutinį žodį dėl to, ar buvo pažeista teisė. Tačiau, prieš Teismui priimant tokį sprendimą, suinteresuotos šalys visada turi pasakyti, kaip joms atrodo – tai yra išnagrinėti klausimą ir pasakyti, ar joms atrodo, kad įvyko pažeidimas. Vyriausybė turėtų žinoti, kad Europos Komisija šiuo metu vykstančios ikiteisminės procedūros metu, keletą kartų turi paklausti Vyriausybės, ar ji nemano, kad įvyko teisės pažeidimas. Akivaizdu, kad Vyriausybė patyliukais bando įtikinti Briuselį, kad pažeidimo nebuvo, o visuomenei meluoja, kad neturi kompetencijos atsakinėti į tokius klausimus. ____________________________

3.

KLAUSIMAS. Vyriausybė patvirtino kad bendrovė LEO LT bus išformuota. Tačiau šiuo metu pagal naują iniciatyvą - VST ieškinį "NDX energijai" - išeitų, kad LEO LT nebus išformuota tol, kol teismas neišspręs tų peripetijų. Ar tai reiškia, kad bendrovė, kuri nereikalinga, dirbs dar nenustatytą laiką ir ten dirbantys žmonės gaus atlyginimus už savo darbą? (Jei taip, detalizuokite.)

ATSAKYMAS. Sprendimas likviduoti bendrovę LEO LT AB buvo priimtas 2009 m. rugsėjo 4 dieną įvykusiame bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Šiame sprendime taip yra nurodyti procedūriniai veiksmai, kurie turės būti atlikti likvidavimo metu, tačiau tarp jų nėra nurodyti jokie ieškiniai. LEO LT AB likvidavimas nėra kaip nors siejamas su ieškiniais ir bylomis tarp kitų įmonių. Informuojame, kad nei Vyriausybė, nei Energetikos ministerija, nei mūsų žiniomis, LEO LT AB nėra teismo proceso dalyviais bylose tarp AB "VST" ir UAB "NDX energija". Visi LEO LT AB likvidavimo veiksmai bus atlikti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. KOMENTARAS. Vyriausybė atsako ne į užduotą, o į panašų klausimą. Klausimas buvo: ar dėl teisminio ginčo tarp VST ir NDX užsitęs LEO LT likvidavimas? Tuo tarpu atsakymas turi tokią struktūrą: tai ne akcininkai liepė VST paduoti NDX į teismą, o ką darys teismai (ar jie blokuos LEO LT išardymą) – mes nesidomime. ____________________________  

4.

KLAUSIMAS. Ar buvo padaryta finansinė žala Lietuvos valstybei steigiant LEO LT? (Jei taip, pateikite tikslius skaičiavimus.)

ATSAKYMAS. Žalos padarymo faktas ir dydis gali būti nustatomas kompetentingų teisinius ginčus nagrinėjančių institucijų (teismo, arbitražo ir pan.). Nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nei Energetikos ministerija nėra įgaliotos spręsti teisinius ginčus ir nustatyti tokius faktus. Kaip jau informavome, mūsų žiniomis, tyrimą pagal savo kompetenciją šiuo metu vykdo Europos Komisija dėl galimai neteisėtai suteiktos valstybės pagalbos. Nesame gavę šio tyrimo išvadų ir negalime jų pateikti. KOMENTARAS. Vėlgi melas. Taip, paskutinį žodį taria teismai ir arbitražas, bet Vyriausybė privalo suformuoti savo poziciją prieš teismui, arbitražui ar Europos Komisijai priimant sprendimą. Ar jūs matėte teismą, kur teisėjas klausia kaltinamojo, ar jis padarė nusikaltimą, o kaltinamasis atsako: „tai ne mano kompetencija spręsti šį klausimą“? Teisingai paminėta, kad klausimą šiuo metu nagrinėja Europos Komisija. Šios procedūros metu Vyriausybė privalo pasakyti, ar ji pripažįsta kaltę. Briuseliui Vyriausybė sako, kad kaltės nepripažįsta, o visuomenei – kad ji nekompetentinga atsakyti į šitą klausimą. ____________________________  

5.

KLAUSIMAS. Ar valstybė patiria finansinę žalą, kai yra naikinama LEO LT? (Jei taip, pateikite tikslius skaičius.) ATSAKYMAS. Žalos padarymo faktas ir dydis gali būti nustatomas kompetentingų teisinius ginčus nagrinėjančių institucijų (teismo, arbitražo). Nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nei Energetikos ministerija nėra įgaliotos spręsti teisinius ginčus ir nustatyti tokius faktus. LEO LT, AB procedūra vykdoma griežtai laikantis galiojančių įstatymų reikalavimų. 2009 m. rugsėjo 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu nustatyta jog likviduojamos LEO LT, AB turto paskirstymo tvarkai turi pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio sprendimas turi būti priimtas ne mažiau kaip 1/2 visų susirinkime dalyvaujančių LEO LT AB, akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma.

KOMENTARAS. Kaip ir kituose atsakymuose, Vyriausybė atsisako kalbėti pagrįstais faktais ir slepiasi už teisinių formuluočių, nes jos padeda pakeisti nepatogų klausimą patogiu. Jeigu mes kalbėsime šiame lygmenyje (teismas nepripažino, kad valstybė patyrė žalą), tai diskusija taps beprasmiška, kadangi išeina, kad kol Vyriausybė pati nepasiskundė teismui dėl patirtos žalos ir teismas nepriėmė sprendimo, kad tokia žala patirta, jokios žalos būti negali. Tačiau faktų lygmenyje mes galime kalbėti apie žalą ir be šių dviejų veiksmų atlikimo (formalus Vyriausybės skundas teismui dėl žalos ir formalus teismo sprendimas, kad žala buvo). Kitas labai svarbus aspektas – Vyriausybė atsisako analizuoti problemą tarptautinės privačios, ES ir Europos Tarybos teisės lygmenyje. Vyriausybė sako, kad tai, ką ji daro, neprieštarauja Lietuvos įstatymams. „Labas rytas“. Be Lietuvos įstatymų, dar yra tarptautinio arbitražo, Liuksemburgo ir Strasbūro jurisprudencija – ji yra privaloma Lietuvai. Keista, kad Vyriausybė tai ignoruoja. Vyriausybė meluoja, kai sako, kad tik Europos Komisija gali taikyti ES teisę – šią teisę turi taikyti visos Lietuvos įstaigos. Jeigu būtų taikoma Liuksemburgo Teismo jurisprudencija, NDX prarastų teisę kreiptis į tarptautinį arbitražą dėl to, kad Lietuva jai padarė žalą. Tačiau Vyriausybė atsisako vadovautis šia jurisprudencija ir, klaidindama žmones, sako, kad čia ne jos atsakomybės sritis. ____________________________  

6.

KLAUSIMAS. Kokie konkretūs asmenys turės atsakyti už LED LT teigimo, gyvavimo ir išformavimo metu valstybei padarytą žalą jei tokia buvo?

ATSAKYMAS. Nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė nei Energetikos ministerija nėra įgaliotos priimti sprendimus ar nuosprendžius dėl kokių nors konkrečių asmenų civilinės administracinės ar baudžiamosios atsakomybės. Konkrečių asmenų civilinės administracinės ar baudžiamosios atsakomybės klausimai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka teisėsaugos institucijų ir teismų. KOMENTARAS. Taip, tai tiesa, kad nuosprendžius dėl konkrečių asmenų atsakomybės priima teismai, o ne Vyriausybė. Tačiau tam, kad toks nuosprendis atsirastų, reikia išnagrinėti klausimą, ar valstybei padaryta žala. Jeigu valstybei padaryta žala, tai Vyriausybė yra nukentėjusi šalis. Bet Vyriausybė faktiškai sako, kad valstybė nepatyrė žalos. Vyriausybė blokuoja klausimą iš esmės – nėra žalos, nėra atsakomybės. ____________________________  

7.

KLAUSIMAS. Kiek iš viso mokesčių mokėtojams kainavo LEO LT išlaikymas nuo jos įkūrimo iki šios dienos? ATSAKYMAS. Valstybės biudžeto išlaidose nenumatytas LEO LT, AB išlaikymas. LEO LT, AB nėra mokesčių administratorius ir neturi įgaliojimų rinkti kokių nors mokesčių iš mokesčių mokėtojų. LEO LT, AB ir jos valdomų dukterinių įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai (balansai, pelno ir nuostolio ataskaitos ir kiti) nustatyta tvarka pateikiami ir viešai prienami Juridinių asmenų registre.

KOMENTARAS. Vėl bandoma kalbėti ne apie faktus, o apie teisines formuluotes. Taip, matyt, dokumente, kuris turi pavadinimą „Valstybės biudžeto išlaidos“ nėra punkto „LEO LT išlaikymas“. Bet, jeigu Vyriausybė paieškotų, tai rastų kitą dokumentą, kurio pavadinimas „Valstybės turto investavimas į LEO LT“. Tarp LEO LT vidinių popieriukų turi būti dokumentas, kuris maždaug galėtų vadintis „LEO LT pelno dalinimas tarp NDX ir Vyriausybės“, iš kurio galėtume daryti išvadas, kad NDX gauna tam tikrą pelną iš šitos istorijos. Laikui bėgant tikėtina, kad stalčiuose atsiras ir kitas dokumentas „Žalos, kurią padarė Vyriausybė bendrovei NDX atlyginimas“. Vyriausybė pripažįsta, kad tokio pobūdžio skaičiavimus galima atlikti ir net nurodo Juridinių asmenų registrą, kuriame, matyt, yra tokiam apskaičiavimui reikalinga informacija. Kitaip tariant, Vyriausybė neskaičiavo. ____________________________

8.

KLAUSIMAS. Šiuo metu Vyriausybė laikosi nuomonės, kad steigimas buvo teisėtas. Jeigu steigimas buvo teisėtas, NDX turi teisę reikalauti iš valstybės restitucijos, skųstis Stokholmo arbitražui ir Strasbūro teismui, gauti 3,7 milijardo litų restituciją. Jeigu steigimas buvo neteisėtas ir pažeidė ES teisę, NDX iš karto praranda tokią teisę ir privalo grąžinti visą gautą pelną į valstybės biudžetą. Ar manote, kad LED LT buvo įsteigta teisėtai? ATSAKYMAS. LEO LT, AB yra juridinis asmuo. Remiantis Civilinio kodekso 2.114 str. 1 d., juridinis asmuo gali būti pripažintas neteisėtai įsteigtu tik teismo. Teisės aktai mūsų neįpareigoja išsakyti nuomonės.

KOMENTARAS: Teisės aktai įpareigoja išsakyti nuomonę Europos Komisijai. Vyriausybė jau išsakė nuomonę Briuseliui, kad LEO LT įsteigta teisėtai, bet nenori to pakartoti Lietuvos visuomenei. Ir naiviai tikisi, kad to niekas nesužinos. ____________________________  

9.

KLAUSIMAS. Ar manote, kad Seimo priimtas įstatymų paketas dėl LEO LT likvidavimo gali būti taikomas atgaline data?

ATSAKYMAS. Įstatymų ir kitų teisės aktų įsigaliojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to kai juos pasirašo ir "Valstybės žiniose" paskelbia Respublikos Prezidentas jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. KOMENTARAS. Kitaip tariant, Vyriausybė nori pasakyti, kad pagal Lietuvos įstatymus galima priimti LEO LT likvidavimo įstatymų paketą ir jį pritaikyti atgaline data – santykiams, kurie prasidėjo prieš šio paketo priėmimą. Problema ta, kad, priešingai nei pateikia Vyriausybė, ne tik Lietuvos įstatymai reguliuoja šį klausimą. Šį klausimą taip pat reguliuoja tarptautinis arbitražas, kuriam NDX sakys „Vyriausybė mus apgavo“ ir prašys priteisti iš valstybės biudžeto 3,7 mlrd. litų. Geriausia būtų vadovautis Europos teisingumo teismo jurisprudencija: atvirai sakyti, kad mes, ministrai, kartu su NDX pažeidėme ES teisę. Tokiu būdu būtų atstatoma situacija, egzistavusi prieš tai, kai ministrai su NDX pažeidė ES teisę – NDX būtų laikoma kalta, nes tai darė kartu su ministrais ir todėl prarastų teisę į kompensacijas / restitucijas, o dargi privalėtų grąžinti į biudžetą pelną, gautą iš LEO LT. Tuo tarpu Vyriausybė nenori pripažinti, kad ji kartu su NDX pažeidė ES antimonopolinę teisę, kas suteikia NDX teisę eiti į Stokholmą, sakyti „Vyriausybė mus apgavo“ ir reikalauti iš valstybės biudžeto pinigų.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]