Lietuvos Konstitucijos 41 str. skelbia, kad "gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas". Tokia yra Konstitucinė garantija. Bet Švietimo ir mokslo ministerija, paremta Seimo, nusprendė apeiti šią garantiją ir Įstatymu įteisino reformą, kuri pertvarkė valstybines aukštąsias mokyklas į viešąsias įstaigas.Ši reforma valstybinėms aukštosioms mokykloms suteikia galimybę pritraukti rėmėjus, savo nuožiūra nustatinėti atlyginimus, stipendijų dydžius ir verstis "ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos (aukštosios mokyklos) veiklos tikslais" - šis paskutinis 7 str. 12 punkto sakinys liudija koks yra dviprasmiškas pats įstatymas.Dabar pagal naują juridinę ekvilibristiką "valstybinė aukštoji mokykla" yra ne valstybinė aukštoji mokykla, bet... "viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą autonomiją, šio ir kitų įstatymų nustatytą specialų statusą."
Bet kas gi tada yra nevalstybinė aukštoji mokykla? Cituojame originalą: "Nevalstybinė aukštoji mokykla yra viešas juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga arba privatus juridinis asmuo." (6 str., 4)... O, kaip gi mes klydome, pasirodo čia beveik jokio skirtumo nėra.
Tą žodį "autonomija" taip pabrėžtinai ciniškai į įstatymą reikėjo įrašyti tik tam, kad visi aiškiai suprastume, jog už finansavimo laisvę ("galimybė pritraukti rėmėjus") teks užsimokėti autonomijos praradimu. Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai sakoma, kad pagal Lietuvos mokslo ir studijų įstatymo numatytą reformos projektą šiuo metu jau sudarytos naujos tarybos 27 - iose valstybinėse aukštosiose mokyklose.
Pažymėtina, kad kaip ir patį įstatymą, taip ir tas naujas tarybas aukštosioms mokykloms valdyti (žmonių skaičius 9 (11), iš kurių 5 (6) asmenis skiria pats ministras) ministerija nuleidžia "iš viršaus". Tokiu būdu universitetai praranda iš seniausių laikų paveldėtą klasikinę autonomiją. Autonomiški lieka tik tarybų nariai. Autonomiški ir be atsakomybės - "pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios mokyklos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas" (20 str. 7). Bet... jei jis tą įsipareigojimą sulaužo, ypač pirmininkas - jokia atsakomybė nenumatyta.
Tad grįžkim dar kartą prie "galimybės pritraukti rėmėjus", kuriuos ministras, nežinia kokiais kriterijais vadovaudamasis, turi teisę "nuleisti iš viršaus" į tarybas, kuriose jie turi puikias galimybes sudaryti daugumą. Kas valdys universitetus? UAB "Traidenis" generalinis direktorius, UAB "Sweco Lietuva" prezidentas, AB Ūkio bankas tarybos pirmininkė, UAB "Arginta" gamybos direktorius, UAB Šiaulių plento grupė generalinis direktorius, AB "Alna" šeimininkas ir t.t ir t.p...? Nejau dar yra tikinčiųjų, kad šie ir daugelis kitų verslininkų ateis t a r n a u t i aukštajam mokslui ir švietimui? Įstatymas reikalauja: "Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo"...
Lietuvoje mecenatystė yra itin retas reiškinys, o verslininkai... dar nėra gerai išbandyti žmonės, todėl šiuo atveju - nepatikimi ir apie juos mes žinome nedaug arba žinome tai, ko geriau būtų nežinoti. O, jei jų tarpe yra liūdnai pagarsėjęs "verslininkas", Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius, milijonierius G. Kėvišas (šokiruojančios valstybinio audito išvados, prokuratūros tyrimas dar nebaigtas, žiniasklaidoje jo pavardė tapus beveik keiksmažodžiu), tai pasitikėti ministru išvis neįmanoma. Arba ministras G. Steponavičius nežino ką reiškia žodis r e p u t a c i j a arba jis spjauna į viešąją nuomonę ir įleidžia (nuleidžia "iš viršaus") lapę į vištidę.
Tai ką gi visą tai reiškia?.. - kad galų gale prichvatizacijai yra aukojamas ir aukštasis mokslas.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
