
Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybę Lietuvą vis labiau artėjant, Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Briuselyje dalyvauja NATO gynybos ministrų susitikime. Jame daugiausia dėmesio skiriama NATO atgrasymo ir gynybos stiprinimo priemonėms ir artėjančiam NATO viršūnių susitikimui. Taip pat buvo aptarti ilgalaikės paramos Ukrainai užtikrinimo klausimai.
„Lietuva skiria didžiausią BVP dalį gynybai visame NATO – 5,38 proc. Tai lyderystės ženklas, rodantis, kad atsakomybę už NATO saugumą turime prisiimti kolektyviai. Savo ruožtu daugiau atsakomybės ir finansinės naštos turi prisiimti visi NATO sąjungininkai, nes Rusija supranta tik jėgos kalbą. Mes turime pūsti raumenis ir kalbėti ta kalba, kurią supranta agresorius ir kuri atgraso priešą“, – Briuselyje pasakė R. Kaunas.
Kalbėdamas apie NATO pajėgumų vystymą R. Kaunas pabrėžė, kad sąjungininkų pajėgumų vystymas turi būti visapusiškas ir Rusijai keliantis strategines dilemas.
„Tai leistų užtikrinti efektyvų atgrasymą ir gynybą“, - atskleidė R. Kaunas.
Ministrai taip pat aptarė artėjančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę, paramą Ukrainai bei artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai klausimus.
NATO gynybos ministrų susitikimo paraštėse taip pat vyko NATO-Ukrainos Tarybos susitikimas.
Jo metu ministras R. Kaunas pabrėžė, kad teikiant karinę paramą savo ir Europos saugumą ginančiai Ukrainai būtina užtikrinti savalaikį ir pakankamą efektyvios ginkluotės tiekimą, kuris leistų Ukrainai pasiekti pranašumą mūšio lauke.
Lietuva yra įsipareigojusi teikti ilgalaikę paramą Ukrainai, skirdama jai ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP.
Skelbiama, esą nuo 2022 m. vasario 24 d. Lietuva Ukrainai perdavė karinės paramos už daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Susiję:
Rusija pulti NATO gali bet kurią akimirką
































