Lietuva dalyvauja projekte „Ocean 2020“, apjungiančiame visos Europos karinius mokslinius tyrimus

Kovo 28 d. pasirašyta pirmoji Europos Sąjungos gynybos fondo (EDF) sutartis dėl projekto, kuriuo bus stiprinama Europos jūrinės aplinkos stebėsena ir saugumas. Tai padaryti ketinama panaudojant bepiločių (vandens, povandenines, oro) spiečių sistemas.

Projektą „Atvira partnerystė – geresniam informuotumui apie Europos jūrų padėtį“ (angl. Ocean 2020), kuriame dalyvauja ir Lietuvos karinės jūrų pajėgos (KJP) bei Baltijos pažangių technologijų institutas, įgyvendins 42 partnerių konsorciumas, iš 15 Europos valstybių.

„Ocean 2020“ – tai pirmasis projektas, apjungiantis visos Europos karinius mokslinius tyrimus, kurie nukreipti į Viduržiemio ir Baltijos jūrų saugumo stiprinimą. Siekiant vykyti įvairias operacijas gyvybiškai svarbu laiku gauti tikslią informaciją ir turėti realų padėties jūroje vaizdą. Todėl būtina ieškoti naujausių ir efektyviausių priemonių bei technologijų“, – pabrėžia Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus.

Konsorciumui, kuriame dalyvauja Europos Sąjungos šalių karinės pajėgos, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei privataus sektoriaus institucijos, vadovauja Italijos įmonė „Leonardo“. Visam projektui iš EDF numatyta skirti daugiau nei 35 mln. eurų. Šiame projekte Lietuvos mokslininkai, KJP kartu su pažangiausiomis aukštųjų technologijų ir gynybos kompanijomis sieks tobulinti bepiločių sistemų panaudojimą didinant Europos jūrinės aplinkos saugumą.

„Jūrinės aplinkos stebėjimui ir kontrolei ketinama pirmą kartą pasitelkti papildytos ir virtualios realybės technologijas. Tai būtų iki šiol neišbandytas modernus sprendimas. Tikimės, kad jis leis ženkliai pagerinti operacijų vykdymą, suteiks galimybę efektyviau naudoti išteklius ir realiu laiku valdyti tikslią informaciją bei žvalgybos duomenis”, – teigia Baltijos pažangių technologijų instituto technologijų direktorius Audrius Zujus.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos, dalyvaudamos projekte, planuoja skirti patrulinį laivą su taktine užduočių valdymo sistema (TUVS), į kurią bus integruojama projekto įranga ir vykdomi jūriniai bandymai.

Projektą įgyvendinant Baltijos jūroje pagrindinį dėmesį numatoma skirti bepiločių sistemų (ore, ant vandens ir po vandeniu) veiksmingumui užtikrinti, atpažinto jūros paveikslo gavimui ir informacijos apie situaciją perdavimui realiu laiku krante esančiam štabui.

Numatoma, kad bandymai Baltijos jūroje prasidės 2020 m., juos koordinuos Švedijos karinės jūrų pajėgos. Bandymus Viduržiemio jūroje koordinuos Italijos karinės jūrų pajėgos.

Europos gynybos fondas įkurtas 2016 m. – Europos Komisija pristatė Europos gynybos veiksmų planą, numatantį veiklos kryptis, siekiant stiprinti ES gynybą ir efektyviau panaudoti resursus. Viena šių krypčių ir buvo Europos gynybos fondo sukūrimas, kurio rėmuose skiriamas pilnas ES finansavimas bendriems gynybos tyrimų projektams, vykdomiems valstybių narių suderintose prioritetinės srityse.

Šaltinis: kam.lt