Pasaulyje, kuriame vis didėja netikrumas ir auga grėsmės, teisinga, kad Jungtinė Karalystė atlieka pagrindinę rolę kuriant aukštos parengties pajėgas

Lietuva dalyvaus kuriant Jungtinės Karalystės vadovaujamas aukštos parengties septynių valstybių Jungtines ekspedicines pajėgas (angl. Joint Expeditionary Force, JEF). Šioms pajėgoms, skirtoms kovai su neprognozuojamais šių dienų iššūkiais, galės būti mobilizuojama iki 10 tūkst. karių, tarp jų ir Lietuvos.

Šių pajėgų steigiamąjį susitarimo memorandumą lapkričio 30 d. Londone pasirašė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kartu su kitais šiame projekte dalyvaujančių šalių – Danijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Nyderlandų ir Norvegijos – gynybos ministrais. Šio dokumento pasirašymas bus pagrindas dalyvaujančioms šalims pradėti bendrai treniruotis, integruoti pajėgas, dalytis bendromis žiniomis bei resursais.

Jungtinės ekspedicinės pajėgos bus aukštos parengties, greitai dislokuojamos pajėgos, skirtos vykdyti plataus spektro operacijas, pradedant nuo humanitarinės pagalbos ir baigiant kovinėmis operacijomis bet kurioje pasaulio vietoje.

„Šiandienos saugumo aplinkos nenuspėjamumas ir pažeidžiamumas reikalauja vieningų pastangų ir greitų veiksmų, todėl šios panašiai mąstančių septynių NATO šalių kuriamos pajėgos bus patikimas ir aštrus įrankis, reaguojant į bet kokius iššūkius, su kuriais šiai grupei gali tekti susidurti“, – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Ministras pabrėžia, kad tik ruošdamiesi krizinėms situacijoms ir gebėdami veikti operatyviai mes užsitikrinsime regiono saugumą, o šios pajėgos – bus dar viena galimybė greitai ir efektyviai reaguoti, jei iškiltų grėsmė nacionaliniams interesams“, – teigia krašto apsaugos ministras.

„Pasaulyje, kuriame vis didėja netikrumas ir auga grėsmės, teisinga, kad Jungtinė Karalystė atlieka pagrindinę rolę kuriant aukštos parengties pajėgas. Vadovaudamiesi NATO viršūnių susitikime priimtais įsipareigojimais, demonstruojame mūsų įsipareigojimą krizių valdymui ir bendradarbiavimu grindžiamam saugumui“, – sako Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Maiklas Falonas (Michael Fallon).

Kuriamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų koncepcija skiriasi nuo esamų tarptautinių organizacijų, tačiau jos vadovausis NATO standartais ir procedūromis ir galės papildyti kitas daugianacionalines aukštos parengties intervencines pajėgas ir remti Jungtinių Tautų, NATO ir Europos Sąjungos veiksmus.

Jungtinių ekspedicinių pajėgų branduolį sudarys Jungtinės Karalystės pajėgos, o dalyvaujančios šalys skirs atitinkamus reikiamus nacionalinius pajėgumus.

Pilną operacinį pajėgumą pajėgos, planuojama, pasieks 2018 metais, kai bus iki galo integruotos nacionalinės pajėgos ir bus subalansuoti turimi pajėgumai su sausumos, jūrų, oro ir kibernetiniais elementais, kuriuos, prireikus, būtų galima pritaikyti konkrečiai operacijai ar misijai.

Lietuva pajėgoms planuoja skirti kuopos dydžio karių vienetą. Be to, nuo 2016 m. pradžios JEF operaciniame štabe Jungtinėje Karalystėje tarnybą pradės Lietuvos karininkas.

Lietuvos kariai, dalyvaudami šiame projekte, turės naujų galimybių treniruotis daugianacionalinėje aplinkoje su jau bendros patirties dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir pratybose turinčiais partneriais, dalytis su jais savo patirtimi ir įgūdžiais, siekti dar didesnio sąveikumo ir pasirengimo operacijoms.

Pasirašiusios Jungtinių ekspedicinių pajėgų Susitarimo memorandumą šalys įgyvendina 2014 m. rugsėjį NATO viršūnių susitikime priimtus įsipareigojimus. Tuomet vykusio susitikimo metu septynios valstybės pasirašė ketinimo protokolą dėl Jungtinių ekspedicinių pajėgų steigimo.