Lietuva ir užsienis per savaitę

Nuotr. E.eu

Dvi nuomonės apie aktualius dalykus ir ribotas lietuvių pasiryžimas ginti Tėvynę. Kylanti virš Ukrainos meškos letena ir sunkūs B. Obamos laikai. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje pačios Europos Sąjungos ambasadoriaus Rusijoje V. Ušacko žodžiai apie gerbiamą Lietuvos žiniasklaidą: „Aišku, Rusijoje labai sunku žiūrėti valstybinę propagandą, kur nėra alternatyvių nuomonių pateikiama, bet ir pas mus žiniasklaida ganėtinai vienpusiškai pateikia poziciją Rusijos atžvilgiu. Labai daug neigiamos ir nepakankamai yra šiek tiek balansuotos objektyvios nuomonės,“ - pasakė diplomatas, skaitydamas paskaitą Kauno technologijos universitete, ir pridūrė: „Trūksta daugiau informacijos, mano nuomone, apie tai, kas vyksta pačioje Ukrainoje. Antras dalykas yra tai, kad, su visa pagarba, mes negalime visko suversti pačiai Maskvai dėl konflikto Ukrainoje. Trečia, mums reikėtų geriau suprasti visas problemas ir visumą tų iššūkių, su kuriais susidurs pati Ukraina. Ketvirta, su visa pagarba Ukrainai, mes negalime idealizuoti tos šalies perspektyvų ES atžvilgiu“. Nespėjo žmogus pasakyti kažką panašaus į tiesą, kaip visi juo nusivylė, ir vargšam diplomatui net teko atsiprašyti – turbūt tam, kad neatleistų antrą kartą už pozicijų nesutapimą. Nepamirškime taisyklių: apie Ukrainą arba gerai, arba nieko, o apie Rusiją – arba blogai, arba nieko.

Antroje vietoje dar viena nuomonė. Šį kartą Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktoriaus pavaduotojo V. Jankausko apie tiek džiaugsmo sukėlusį SGD terminalą, kuris pagaliau pasiekė Lietuvą: „Visų pirma, tai aišku politinis, garantuojantis saugumą (projektas), ir reikėjo taip pozicionuoti. Gal per daug buvo išpūstos viltys, kad dujos per terminalą bus pigesnės, nes dujos per terminalą gali būti ir pigesnės, ir brangesnės“. Jo teigimu, SGD terminalai pastaraisiais metais beveik neimportavo dujų dėl aukštų kainų, tačiau jie vis vien plėtojami, siekiant turėti alternatyvių energijos išteklių šaltinių. Tiksliau, turbūt, pasakyti sunku. Tik klausimas – ką darysime, jei suskystintos dujos bus ne pigesnės, o brangesnės už rusiškas, o svarbiausia – kas mokės už politinį saugumą? Turbūt, ne pagrindiniai jo entuziastai. Nustatyta, kad šiuolaikiniame pasaulyje žmonės perka daugybę nereikalingų daiktų, o vėliau negali paaiškinti, kodėl tai padarė. Valstybės, atrodo, irgi…

Trečioje vietoje lietuvių pasiryžimo ginti Tėvynę klausimas. Tyrime, kurį Baltijos pažangių technologijų instituto užsakymu spalį atliko „Vilmorus“, paaiškėjo, kad tik keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų eitų ginti šalies, kilus karui. Įdomiausia, kad didelė dalis žmonių tvirtino, jog dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje jaučiasi nesaugiai ir kad Lietuvos kariuomenė nepasiruošusi valstybės gynybai, bet savo lėšų papildomai krašto apsaugai neskirtų. Tai vadinasi „Sveiki atvykę į kapitalistinį pasaulį, ponai ir ponios“ – jo gyventojai turi, ką prarasti, o apginti juos turi tie, kurie už tai gauna jų pinigus (mokesčius). Na o jeigu neapgins – gyvens su kita valdžia ir, kaip sakė Napoleonas, maitins jos kariuomenę. Pagaliau, homo capitalisticus koks skirtumas, kieno duoną valgyti – svarbiausia, kad ji būtų, o šiandien, Eurostato duomenimis, net trečdalis Lietuvos gyventojų ties skurdo riba. Štai tokios statistinės koreliacijos...

Užsienis

Ukrainoje viskas apsivertė aukštyn kojomis. Separatistai pravedė rinkimus, kuriuos de facto pripažino Rusija (taip pat remianti sukilėlius ekonomiškai), ir dabar jau Kijevas, o ne Doneckas ir Luganskas, bijo puolimo (praneša apie permetamas rusiškas divizijas). Minsko susitarimai, atrodo, liko praeityje (nors realiai jokios taikos ir nebuvo), o Putinas, sprendžiant iš jo kalbų, nusprendė eiti iki galo (Strelkovas drąsiai sako, kad metas įvesti kariuomenę) nepriklausomai nuo Vakarų raginimų ir grasinimų. Susidaro įspūdis, kad pastarieji paprasčiausiai nežino, ką daryti su nekontroliuojama meška, su kuria vakarietiška kaštų logika (jeigu nenaudinga – pasiduok) neveikia. Tuo metu Ukrainos sostinėje tęsiasi valdžios dalybos, ir koalicijos sudėtis nenuspėjama. Jeigu rimtus postus gaus Liaško ar Timošenka, galima bus sakyti, kad į Kijevą grįžo cirkas (tik tautai nuo to bus blogiau, nors kur jau blogiau). Trumpai sakant, kažkokia neaiški nervinė pauzė, kuri gali baigtis bet kuria akimirka. Bet niekas tiksliai nežino, kada (nebent kelianti leteną piktoji meška). Teisus L. Linkevičius – tai lemiamas momentas ir ne tik Ukrainoje.


Antroje vietoje respublikonų pergalė Amerikos parlamentiniuose rinkimuose. Blogas ženklas demokratams. Pergalė artimiausiuose prezidento rinkimuose jiems, turbūt, nešviečia. Obama su savo agitacija, atrodo, tik dar labiau pagadino reikalą, nes pastaruoju metu jo reitingas tik smunka, ir tam tikrais atvejais demokratų kandidatams naudingiau buvo vaizduoti, kad jie neturi nieko bendro su prezidentu. Dar vieną antausį Barakui skėlė „Forbes“ žurnalas, kuris antrus metus iš eilės galingiausiu pasaulio politiku išrinko ne jį, o Putiną. JAV vadovas nusprendė kažką daryti ir prabilo apie galimybę pasiųsti Amerikos karius kovoti su ILIV. Žingsnis ryžtingas, bet pavojingas. Akivaizdu, kad Obama bando pademonstruoti kietumą, bet galiausiai gali įtraukti Jungtines Valstijas į dar vieną ilgą karą. Kai politiką ima diktuoti konjunktūra, visai blogai, nors respublikonų „vanagai“, galimai, jau seniai svajojo apie didelį chaosą Artimuosiuose Rytuose.

Trečioje vietoje naujiena iš „Spiegel“. Pasirodo, Vokietijos lyderė Merkel „pasiruošusi pakoreguoti savo poziciją Didžiosios Britanijos narystės ES klausimu“, jeigu Londonas įves kvotas darbo migrantams iš mažiau išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių (jau nekalbant apie jo atsisakymą mokėti papildomus pinigus į sąjunginį biudžetą). Šaltiniai kanclerės kanceliarijoje teigia, kad tai bus „raudonoji linija“. Tokia situacija reiškia, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES tikimybė tampa realesnė, o tai sustiprins Sąjungoje Berlyno (suprask, federalistų) pozicijas, kurios, atrodo, ir taip jau sustiprėjo po Europos Komisijos vadovybės pasikeitimo. Įtampa didėja (ypač JAV ir ES nesutarimų dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu fone, o Londonas visuomet buvo Amerikos lėktuvnešiu Europos jūroje).