Lietuva ir užsienis per savaitę

Naujas vadas J. Žukas (antras iš dešinės). Nuotr. prezidentas.lt

Euras ir „gerai nuaugę vaikinai gražiais drabužiais“ Lietuvoje, versijos apie Malaizijos „Boeingo“ numušimą ir pirmi Moldovos asociacijos su ES rezultatai. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje.

Lietuva

Pirmoje vietoje dvi ekonominės naujienos: lygtais gera ir gana bloga. Jo didenybė EURAS Lietuvoje bus. Taip pasakė ES. Lietuvos gyventojų nuomonės šiuo klausimu niekas neklaus, nes manoma, kad bendraeuropinės valiutos nauda yra savaime suprantama (net teismas pasakė, kad referendum dėl euro nebus). Kaip bus, pažiūrėsime. Tuo metu PKN Orlen svarsto planus sustabdyti “Mažeikių naftos” veiklą. A. Butkevičius sako, kad taip neatsitiks, ir laukia atsakymų iš Lenkijos į pateiktus pasiūlymus (dėl geležinkelio tarifų sumažinimo, 20 proc. degalų kaupimo rezervo Lietuvoje, neleidžiant jų kaupti tik užsienyje ir pan.). Prezidentė teigia, kad Lietuva negali dotuoti privataus kapitalo bendrovės, o pasiūlytos nuolaidos yra tikrai didelės. Tačiau susidaro įspūdis, kad lenkai nori atsikratyti nuostolingos gamyklos bet kuriuo atveju, ir Lietuvos pasiūlymai šiuo atveju ne esmė. Problema tik ta, kad jos niekas nenori pirkti, bet kai tik pirkėjas atsiras (o Rusija gali susidomėti), Orlenas, turbūt, nedvejos, ir Lietuvai bus sunku įtikinti jį nepardavinėti įmonės Kremliui (dar turint omenyje Vilniaus ir Varšuvos santykių kontekstą). Bet tai juk privataus kapitalo bendrovė – ką nori, tą ir daro. Ar ne?

Antroje vietoje Lietuvos kariuomenės reikalai. Naujas vadas J. Žukas, sako, kad grėsmė, ne Rusijos tankai, o „trumpai kirpti, gerai nuaugę vaikinai gražiais drabužiais“, kurių Vilniuje palaipsniui gali atsirasti labai daug, o po to jie suras uniformas bei ginklus, ir prasidės. Tai kaip kovosime? Prezidentė pabrėžia, kad naujojo Lietuvos kariuomenės vado laukia svarbūs darbai: savarankiškos ir kolektyvinės gynybos pajėgumų didinimas, oro erdvės apsauga, kariuomenės sukomplektavimas, rezervo rengimas ir savanoriškų pajėgų stiprinimas. Jis ir pats sako, kad nenormalu, kad Lietuvos Sausumos pajėgos šiuo metu turi tik šešias pėstininkų kuopas, kurios turi viską, kas priklauso, o kitos labai stipriai apskabytos (iki 30–40 karių komplekto, kai kur dar mažiau). Tačiau svarbesnė yra kita naujiena: NATO jungtinių ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Breedlove‘as pareiškė, kad Ščecino mieste gali būti įkurta Aljanso bazė, kad būtų tinkamai užtikrintas Lenkijos ir Baltijos šalių saugumas. Va čia tai jau būtų realus mūsų saugumo stiprinimo elementas, nes pagalba, reikalui esant, galėtų atskubėti pakankamai greitai.

Trečioje vietoje informacinės peripetijos. Šiuo atveju norisi pagirti Lietuvą už kelis dalykus. Pirma, mūsų valstybėje pradėjo rodyti ukrainietiškas žinias. Labai sveikintinas žingsnis, kad žmonės turėtų informaciją iš abiejų pusių ir patys galėtų daryti išvadas – tai žymiai geriau, negu išjunginėti rusiškus kanalus. Antra, Latvija uždraudė atvykti į šalį keliems Rusijos dainininkams (beje, įdomu, kodėl O. Gazmanovą įtraukė į šį sąrašą, o, pavyzdžiui, atvirai militaristinę grupę „Lube“ - ne). Puiku, kad Lietuva bent jau kol kas nepadarė to paties. Atrodo, mūsų URM pagaliau suprato, kad draudimai tik skatina susidomėjimą, ir sankcijos galiausiai atsisuka prieš jų iniciatorių. Trečia, vakarietiškoje žiniasklaidoje ima pasirodyti pranešimai apie kovotojus iš Baltijos šalių, kariaujančius Ukrainos pusėje. L. Linkevičius vadina visa tai nesąmonėmis, bet situacija gali būti ne tokia vienareikšmiška, kaip jis sako: tie, kas detaliai domisi konfliktu Ukrainoje, žino, jog atitinkamų pranešimų yra ne vienas ir ne du (bent jau samdiniai iš Švedijos ir Italijos net neslepia savo veidų). Žinoma, Rusijos kalbos apie tai, kad greitai Ukrainoje kariaus bendra Lietuvos-Lenkijos-Ukrainos brigada, kas reikš tiesioginį NATO įsikišimą į konfliktą, tikrai yra nesąmonė, bet bent jau tikimybės, kad ukrainiečiams galimai padeda savanoriai iš Lietuvos ir/ar kitų Baltijos valstybių, turbūt, nereikėtų atmesti. Ar tai gerai, ar blogai, kiekvienas tegul sprendžia pats. Juridiškai tai, žinoma, nevienareikšmiškai atrodanti situacija, bet faktiškai, jeigu žmogus tiki Ukrainos kova už laisvę prieš Rusiją, sunku jį smerkti už ryžtą padėti oficialiam (o ne nepripažintiems separatistams, kaip tai daro samdiniai ir savanoriai iš Rusijos) Kijevui.

Užsienis

Jeigu praeitą savaitę buvo rašoma apie separatistų kontrpuolimą, tai dabar Ukrainos pajėgos, atrodo, pradėjo paskutinį ir lemiamą šturmą (net HRW jau pažymėjo, kad šaudoma į visus, neskiriant kombatantų ir civilių). Sukilėliai traukiasi iš užimamų pozicijų. Tačiau greitai situacija vėl gali apsiversti. Prie Rusijos sienos Ukrainos karių padėtis yra kritinė: jie ne tik nesulaukia paramos, bet ir apšaudomi iš RF teritorijos (pastarasis faktas yra beveik neabejotinas – pačios Rusijos kariai socialiniuose tinkluose giriasi tuo), ir Maskva lygtais žada maištininkams dar didesnę paramą. Tuo pat metu internete pasirodė dokumentas (kaip ir Avakavo laiško apie nuostolius atveju, neaišku, ar jis tikras), kuriame Ukrainos saugumo tarnybos vadas praneša prezidentui apie didžiulį dezertyrų kiekį, ir jeigu tendencija išliks – kariuomenė praras 2/3 karių. Paskelbta dalinė mobilizacija, bet visuomenė žinią sutinka aštriai. Šiame fone finansų ministras pranešė, kad, jeigu nebus imtasi veiksmų, nuo rugpjūčio 1 d. antiteroristinės operacijos dalyviams nebus kuo mokėti, o TVF su nauju pervedimu neskuba. Pagaliau – šalyje prasidėjo nauja politinė krizė: žlugo valdančioji koalicija, neaišku kaip atsistatydino premjeras. Tokiu būdu, kas juoksis paskutinis, vis dar neaišku. Na ir pabaigai. D. Cameronas garsiausiai rėkė, kad Rusijai negalima pardavinėti ginklų (ypač kaltino prancūzus), o pasirodo, kad Britanija pati tai sėkmingai daro. Susidaro įspūdis, kad mes Europoje paskutiniai idealistai, kuriems nusispjaut į savo interesus.

Ginčai tarp Amerikos ir Rusijos dėl to, kas numušė Malaizijos lainerį, vis labiau panašūs į vaikiškus kaltinimus „pats tu durnas“. Tačiau pažymėtina, kad RF Gynybos ministerija oficialiai padėjo ant stalo bent kažkokius duomenis, kurie leidžia suprasti, kad lėktuvą galėjo numušti arba Ukrainos „Buk“, arba jos Su-25, o JAV žvalgai slepia savo vardus ir vis kalba užuominomis: kaltina sukilėlius ir Rusiją, bet vienareikšmiškai nieko pasakyti negali. Šiame kontekste verta dėmesio žinomo Amerikos žurnalisto Roberto Parry‘io pozicija (jo tikrai nepavadinsi prorusišku aktyvistu), kuris savo straipsnyje rašo: „Man pasakė vienas mano šaltinis, kuris praeityje visada teikė man tikslią informaciją panašiais atvejais, kad JAV žvalgyba turi detalias palydovines tikėtino raketų dalinio, kuris ir paleido lemtingą raketą, nuotraukas, bet šį dalinį, atrodo, kontroliavo Ukrainos kariai“. Šiame kontekste taip pat labai įtartinai atrodo faktas, jog Ukrainos saugumo taryba paėmė dispečerių pokalbius, bet jų neviešina, nors Kijevas, naudodamas juokingus „įrodymus“ (pavyzdžiui, video su tariamu Rusijos „Buku“, kuris vežiojamas po Ukrainos teritoriją), teigia, kad turi geležinius Rusijos ir sukilėlių kaltės įrodymus. Tuo pat metu separatistų bataliono „Vostok“ vadas A. Khodakovsky‘is „Reuters“ lygtais pasakė, kad sukilėliai galėjo turėti „Buk“, bet vėliau pasirodė informacija, kad „Reuters“ tendencingai sumontavo jo interviu (net logiškai mąstant, kokiam reikia būti kvailiui, kad tai dabar pasakytum). Trumpai sakant, sukilėliai gali būti kalti, bet lygiai taip pat keblioje padėtyje yra Ukrainos valdžia. Protingiausia šioje situacijoje nedaryti skubių vienareikšmiškų išvadų, o bent jau palaukti „juodųjų dėžių“ iššifravimo.

Trečioje vietoje kelios įdomybės. Pirma, Izraelis, kuris vis tik pradėjo antžeminę operaciją prieš „Hamas“. Jis, žinoma patiria nuostolius. Žūsta ir palestiniečiai. Pasaulis nerimauja ir ragina abi puses atsisakyti prievartos, bet jos nesiruošia to daryti. Trumpai sakant, nieko naujo – eilinis karo, kuris vyksta be perstojo, epizodas. Pasikeitimas nebent tas, kad „Hamas“ galimybės didėja: pavojuje atsidūrė net pagrindinis Izraelio oro uostas. Tad Tel Avivas iš esmės neturėjo kito pasirinkimo. Antra, TATENA pranešė, kad Iranas branduoliniu kuru pavertė ketvirtadalį savo turimo iki 20 proc. prisodrinto urano, kuris gali būti panaudotas atominio ginklo gamybai. Tai buvo viena pagrindinių sąlygų tarptautinėse derybose dėl Teherano branduolinės programos. Dabar Vakarai turi sušvelninti sankcijas. Susitarimo procesas juda į priekį. Trečia, Moldova pradėjo „mėgautis“ Asociacijos su ES pasekmėmis: Rusija uždraudė įvairių jos prekių (pirmiausiai vaisių) importą, kitoms ruošiasi įvesti muitus. Akivaizdu, kad tai kerštas už europinę Kišiniovo užsienio politikos kryptį. Belieka tikėtis, kad jam pavyks išgyventi ir persiorientuoti į ES rinka. Ukraina, pavyzdžiui, silpnai išnaudoja kvotas agrarinės produkcijos eksportui į Europą.