Lietuva ir užsienis per savaitę

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kuprusevičius neabejotinai į Lietuvos ir ne tik Lietuvos istoriją įeis kaip beprecedenčio, unikalaus sprendimo autorius ir papildys iškilių mūsų šalies prokurorų garbės alėją. Drąsiai galima pasakyti – tai teisėsauginis genijus.

Lietuva – pavojingiausia pasaulio vieta su stebuklingu teisingumu. Škotai nenori nepriklausomybės, o Ukrainoje Rusijos šachmatai prieš Vakarų pokerį. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje netikėtas konservatorės R. Juknevičienės pasiūlymas keisti prezidento galias. Pasak jos, valstybės vadovas skiria per didelį skaičių pareigūnų, tuo galėtų užsiimti Seimas ir Vyriausybė. Taip pat R. Juknevičienė pažymėjo, kad VSD turėtų būti pavaldus kuriai nors iš ministerijų, išryškinant jo santykį su Vyriausybe. Premjeras tokią konservatorių iniciatyvą įvertino kritiškai, sakydamas, kad dabartinis valdžių pasidalijimas yra optimalus. Apgynė prezidento instituciją ir Seimo pirmininkė, pareikšdama, kad tie, kurie rašė Konstituciją, gerai apgalvojo valdžios šakų galių balansą. Bendrai paėmus, galima pažymėti, kad daug kas Lietuvoje priklauso nuo valstybės vadovo asmens. Dabartinės prezidentės vykdoma politinio diktato politika skatina prisiminti, kad Lietuva yra labiau parlamentinė valstybė, o rytoj gali ateiti prezidentas, kurio galias, anot visuomenės, reikėtų praplėsti, kad galėtų įveikti „sistemą“. Todėl Konstitucijos, turbūt, geriau neliesti, nes esmė ne teorija, o praktika. Na o konkrečiai konservatorių idėją gana tiksliausiai įvertino ta pati L. Graužinienė – pritarė G. Kirkilo minčiai jog artimiausiu metu Tėvynės sąjunga nelabai turės kandidatą, kuris galės laimėti prezidento rinkimus (galbūt bandys V. Ušacką, kurį paliko kaip atsarginį variantą).

Antroje vietoje pavojai Lietuvai. Susidaro toks įspūdis, kad gyvename pavojingiausioje pasaulio vietoje. Iš pradžių VSD perspėjo dėl informacinio karo. Vėliau pateikė atmintinę, kaip išvengti priešiškų specialiųjų tarnybų spąstų. Toliau – daugiau. Konstantinas Dolgovas, Rusijos užsienio reikalų ministerijoje atsakingas už žmogaus teises, demokratiją ir Konstitucijos teisę, pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė privalo ryžtingai reaguoti į grubius Baltijos šalyse gyvenančių rusakalbių gyventojų teisių pažeidimus, užkirsti kelią galingai ir vis labiau kurstomai politizuotai rusofobijai. Nepaisant to, kad su rusakalbių teisėmis Latvijoje ir Estijoje iš tiesų yra problemų (pavyzdžiui, nepiliečių statusas), ir Rusija (kaip ir bet kokia kita valstybė savo tautiečių atveju) gali išreikšti dėl to nerimą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas sureagavo taip: „Aš labai rimtai žiūrėčiau į šitą pareiškimą. Matau analogiją su Ukraina, kur būtent rusakalbių teisių gynimas buvo pateikiamas kaip pretekstas, išgalvotas pretekstas pradėti karinį puolimą. Tai ne pirmas toks pareiškimas, ypač kalbant apie latvius, bet, manau, labai turėtume susirūpinti, nes tie žodžiai, kurie vis kartojasi, gali tapti veiksmais”, – pasakė politikas LRT laidoje „Teisė žinoti“. Papildomos alyvos į ugnį įpylė tariamas Putino pareiškimas, kad gali užimti Vilnių (ir ne tik jį) per dvi dienas. NATO pajėgų Europoje vadas F. Breedlove‘as jau perspėjo Rusiją, kad jos „hibridinis karas“ Baltijos valstybėse nepraeis. D. Grybauskaitė perspėjo, kad neapsižiūrėję galime pamatyti terorizmą ir karą, besibeldžiantį į mūsų duris. Rusijos televizija spėjo pasišaipyti iš to, kaip kovojame su teroristais.



Šiauliuose irgi priešų lizdą lygtais demaskavome. Trumpai sakant, Maskva čiaudi – Vakarai kosėja, Lietuva gripuoja. Gal reikia nustoti bijoti kiekvieno krabždesio.

Trečioje vietoje „vargšas“ Neilas Cooperis, kurio Lietuva niekaip nenori palikti ramybėje. Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl bankrutavusio banko „Snoras“ administratoriaus. Prokuroras Linas Kuprusevičius paaiškino, kad dvi operacijos, dėl kurių padaryta žala viršijo milijoną litų, buvo padarytos per klaidą, o ne tyčia. Na pridarė žmogelis valstybei didžiulės žalos, bet jis juk nenorėjo. „Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tai žino kiekvienas Lietuvos pilietis. Taip pat ir užsienyje gyvenantis tokio lygio asmuo, kuriam buvo patikėtas šitas darbas, įstatymus žino visų valstybių, ypatingai tų valstybių, į kurias važiuoja dirbti. Čia galėjo surasti rimtesnį argumentą“, - pareiškė Seimo vadovė L. Graužinienė. Dabar D. Valys nurodė išsiaiškinti, ar ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagrįstai. Jeigu paaiškės, kad vis tik pagrįstai, vargu ar tai nustebins ką nors Lietuvoje – stebuklingo teisingumo šalyje.

Užsienis

Pirmoje vietoje šį kartą Škotija. Referendumas nubalsavo prieš nepriklausomybę. Londonui palengvėjo, nes kvėpė Britanijos kracho pradžia. Škotams dabar teks pasitenkinti papildomomis galiomis ir teisėmis. Irgi neblogai. ES mastu škotiško referendumo rezultatai pristabdė separatinį judėjimą (tarp kitko, kartais į galvą ateina mintis, kad jį kažkas sąmoningai suaktyvino, kad „perkrautų“ vieningą Europą). Tiems patiems katalonams dabar bus sunkiau atsiskirti nuo Ispanijos. Kita vertus, Škotijos pavyzdys parodė, kad iš principo misija įmanoma, tik reikia atkakliai siekti užsibrėžto tikslo. Ar tai šiuolaikinio europietiško separatizmo istorijos pabaiga? Turbūt, ne. Kosovo atidaryta pandoros skrynia skatina jį toliau. Dabar Katalonijos eilė mėginti laimę.

Antroje vietoje Ukraina. Kai vyksta karas, viskas aišku. Čia priešas, ten draugas. Kai prasideda paliaubos ir politika, prasideda intrigos ir betvarkė. Kijeve atvirai konkuruoja „karo“ ir „taikos“ stovyklos. Porošenka, atrodo, nusprendė laimėti rinkimus su taikos idėja, bet toli gražu ne faktas, kad jis liks prezidentu su tokiomis intencijomis – „Dešiniojo sektoriaus“ lyderis Jarošas jau grasina jam Janukovičiaus likimu už Ukrainos interesų išdavimą (Porošenka net pasielgė kaip Janukovičius, atidėdamas Asociacijos sutarties įsigaliojimą, jau nekalbant apie nervinantį radikalus įstatymą dėl separatistinių teritorijų statuso). Ir tai tik tokios pozicijos ledkalnio viršūnė. Separatistų gretose irgi nesutarimai. Vadovybė laikosi taikos, eiliniai kovotojai trokšta karo iki pabaigos. Atskiros grupuotės lygtais susivienijo į vieningą armiją, o po to buvo suimtas jos „provokacinis“ lyderis. Ką galvoja Putinas, neaišku, bet faktas tas, kad paliaubų iš esmės nėra, ir geriausias to pavyzdys – aršūs mūšiai dėl Donecko oro uosto (yra net gandas, kad, kai jis bus užimtas, Maskva perduos sukilėliams aviaciją). Tuo metu Amerikoje ypatingo sąjungininko statuso Porošenka negavo. Kiek anksčiau Obama pasakė, kad JAV priešinasi Rusijos veiksmams Ukrainoje, bet geopolitiškai tai, kas ten vyksta ”nekelia didelės grėsmės“ Jungtinėms Valstijoms. Daugiau negu aišku. Kaip pukiai reziumavo H. Kisingeris – Rusija žaidžia šachmatais, o Vakarai pokerį. Šachmatų šansai nugalėti atrodo didesni.

Trečioje vietoje Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos suvažiavimas Dušanbe. Kaip po jo kuluaruose pasakė vienas ekspertas: „Na, viskas, NATO, dabar pasislink”. Taip teigti jam, turbūt, leido ŠBO sprendimas priimti į savo gretas Indiją ir Pakistaną (beje, taip bus išsaugotas vidinis institucinis Rusijos ir Kinijos galios balansas, nes Delis labiau yra Maskvos, o Islamabadas – Pekino sąjungininkas). Eilėje stovi Iranas. Žinoma, ŠBO kol kas nėra tas pats, kas NATO, ar net KSSO, bet organizacijos statusas auga. Nepaisant skirtingų jos narių interesų, panašu, kad formuojasi antivakarietiško bloko kontūrai, ir galutinėje suvažiavimo deklaracijoje išreikštas susitrūpinimas dėl JAV PRGS plėtros tai patvirtina. Ateityje viskas dar gali pasikeisti tris kartus, bet kol kas tendencija tokia. Kaip pasakė Popiežius Pranciškus, trečias pasaulinis jau vyksta.