Lietuva ir užsienis per savaitę

„Netikėtas“ Seimo sprendimas ir Rusijos tautos nemeilė Lietuvai. Ekonominiai pokyčiai pasaulyje ir didelio karo kvapas Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje „netikėta“ žinia iš Seimo – jis atmetė Konstitucijos pataisos projektą, kuriuo siūlyta nuo 141 iki 101 mažinti parlamentarų skaičių. Pataisą pasiūlęs A. Matulas sulaukė kritikos ne tik iš priešingos stovyklos, bet ir iš savo frakcijos. Kaip jis išdrįso, niekadėjas!? Konservatorius K. Masiulis frakcijos kolegą apkaltino tuo, kad jis savo pataisa siekia pigaus populiarumo. „Yra labai saugu siūlyti tokį siūlymą, koks tikrai nepraeis“, - pasakė K. Masiulis, iš esmės atvirai pripažindamas, kad mūsų Seimo nariams pirmiausiai rūpi jie patys. Lietuvai tikrai užtektų 101 parlamentaro, bet kur jūs matėte darbininką, kuris pats save atleis, tuo labiau, kad išskyrus politikavimą jis nieko daryti daugiau nemoka.

Antroje vietoje intriga dėl naujo VSD vadovo. Jau aišku, kad G. Grina savo postą paliks, bet kandidatas į jo vietą vis dar nežinomas – prezidentūra žada jį įvardyti po Velykų. Seimui tai nepatinka. „Blogai, kai staiga atsiranda nauja kandidatūra ir ji teikiama patvirtinti. Normalioje demokratinėje valstybėje bent jau prieš pusę metų turėtų būti įvardinama, kas pakeis vieną ar kitą valstybės pareigūną ir ypatingai tokiai svarbiai institucijai, kaip VSD“, – pažymėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Masiulis. O kodėl taip yra? O todėl, kad prezidentė, matyt, nemato prasmės kreipti dėmesį į parlamento (valdančiosios daugumos) nuomonę, nes įsitikinusi, kad jis patvirtins bet ką, ką ji pasiūlys. O jeigu nepatvirtins, bandys priešintis, tai apkaltins valstybės saugumo žlugdymu ir taip privers paklusti. Štai ir pažiūrėsime, ar valdantieji pasiruošę diskusijai.

Trečioje vietoje Levados centro kovo mėnesį surengta apklausa, kuri atskleidė, kad tik 8 proc. respondentų norėtų Rusijos „su buvusios SSRS sienomis, įskaitant Pabaltijį“. Tuo pat metu pažymėtina tai, kad net 57 proc. apklaustųjų pasisako už tai, kad Rusijos Federacija išliktų apribota dabartinių teritorinių sienų, o 64 proc. apklausos dalyvių nesutinka, kad Maskva turėtų bet kokiomis priemonėmis, jeigu prireiktų – ir jėga, išlaikyti savo kontrolėje buvusias SSRS respublikas. Kitaip tariant, mes save kasdien įtikiname, kad Rusija rytoj mus užpuls, o jos gyventojai, pasirodo, visai mūsų nenori. Tačiau šiuo atveju svarbu, ko nori Putinas. Populiaru sakyti, kad jis painioja savo likimą ir viziją su šalies likimu, bet iš esmės jis yra linkęs orientuotis į daugumos nuomonę, o daugumai Lietuvos, kaip aiškėja, nereikia. Gal dabar bent šiek tiek nusiraminsime.

Užsienis

Pirmoje vietoje oligarchų konfliktas Ukrainoje – Porošenka prieš Kolomojskį dėl aktyvų ir statuso. Šiandien pastarasis jau ne gubernatorius. Iš pradžių buvo sunku patikėti, kad Benia paliks savo postą, bet su juo pasikalbėjo JAV ambasadorius Ukrainoje (dar vienas epizodas, parodantis, kas yra reali valdžia šalyje), ir Porošenka leido sau pasirašyti popierius. Dabar klausimas – ar tai istorijos pabaiga? Turbūt, ne. Kolomojskis bent jau kuriam laikui liks svarbus, nes valdo „Privatbanką“. Taip pat iš esmės jis saugojo ne tik Dnepropetrovsko, bet ir kelias kitas Ukrainos sritis nuo separatistų. Kaip bus dabar – neaišku. Dar daugiau, kovodamas su prezidentu, Benia lengvai gali persimesti į vakarykščių priešų pusę, nes jam svarbiausia – valdžia ir pinigai, o ne Ukraina. Revoliucija toliau valgo savo vaikus. Tuo pat metu susišaudymų konflikto zonoje daugėja, ir separatistai (Rusija) galimai laukia (nori) Ukrainos puolimo, kad praplėstų savo teritoriją per kontrataką (Debalcevas parodė, kad pulti sekasi sunkiai).

Antroje vietoje didelio karo Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose kvapas. Pastaruoju metu atrodė, kad didžiausia problema regione – Islamo valstybė. O čia staiga ilgai brendęs šiitiškas valstybinis perversmas Jemene, kuris yra prie Bab el Mandebo sąsiaurio (naftos tankerių išėjimo iš Persijos įlankos vieta). Sunitiška Saudo Arabija (ir jos draugų kompanija – pavyzdžiui, Kataras, Bahreinas ir t.t.) sureagavo akimirksniu ir jau bombarduoja maištininkus be jokio JTO sprendimo. O kam, juk Jungtinės Valstijos parėmė. Pagrindinė intriga – ar Jemeno šiitus parems Iranas. Tada nelauk nieko gero, nes faktiškai prasidės dviejų pagrindinių regioninių galių konfliktas. Ar Teheranas padės, pasakyti sunku. Viena vertus, reikia apginti saviškius, nes kitaip visi pagalvos, jog Iranas silpnas. Kita vertus, kaip tik dabar vyksta derybos su Vakarais (pirmiausiai JAV) dėl sankcijų nuėmimo. Beje, ne visiems Amerikoje tai patinka, ir manytina, kad jos „vanagai“ galėjo prisidėti prie situacijos sukūrimo – kas gali būti geriau už Irano ir Saudo Arabijos supriešinimą, kuris sužlugdo derybinį procesą ir silpnina abi valstybes.

Trečioje vietoje pasaulinės ekonominės įdomybės. Pirma, Europa kuria energetinę sąjungą. Antra, Putinas susitikime su Nazarbajevu ir Lukašenka užsiminė apie bendros valiutos sukūrimą ir ėmėsi kapitalo amnestijos idėjos realizavimo, perspėdamas, jog Vakarai gali tam trukdyti (įdomu, kad Londonas šiame kontekste paprašė turtingų rusų paaiškinti, iš kur pinigėliai, kas reiškia, jog gali užblokuoti ir neatiduoti). Pagaliau, keičiasi aukso kainos nustatymo sistema. Anksčiau ją nustatydavo keturi bankai (Scotia Mocatta, HSBC, Societe Generale, Barclays Capital), o dabar tai bus specialus aukcionas. Kaip pastebi ekspertai, nauja tvarka paranki Kinijai, kuri superka daug aukso. Bet svarbiau suprasti – kodėl Rotšildai pritaria permainoms? Gal taip flirtuoja su Pekinu. Trumpai sakant, pasaulyje vyksta rimti ekonominiai pokyčiai.