Lietuva ir užsienis per savaitę

JAV sunkioji ginkluotė Lietuvoje ir birželio 14 d. tragedija. Graikijos pasitraukimo iš eurozonos bei ES pasekmės ir „Šiaurės srauto“ plėtra. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje JAV planai dislokuoti sunkiąją ginkluotę Baltijos valstybėse. Lietuva pasitiko šią žinią su didžiuliu entuziazmu, pradedant prezidente ir baigiant ministru pirmininku. Kaip pažymėjo mūsų užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, tai nėra agresijos prieš Rusiją ar kitas šalis demonstravimas, tai „grynai saugumo stiprinimo elementai“. Tačiau Maskva kažkodėl suprato viską kitaip ir pagrasino atsakyti. Rusijos armijos generolas J. Jakubovas pranešė, jog bus pergrupuoti kariai prie vakarinės valstybės sienos, taip pat suformuoti nauji tankų, artilerijos ir aviacijos daliniai. Taip pat V. Putinas pareiškė, kad kariuomenė gaus naujų branduolinių raketų (ir tai kalbų apie JAV vidutinio nuotolio branduolinių raketų dislokavimo Europoje galimybę fone), ir kad Rusija nutaikys savo ginklus į jai grasinančias teritorijas. Tokiu būdu, mes džiaugiamės, kad busime žymiai saugesni, nors tapsime prioritetiniu Rusijos armijos (galimai net jos branduolinio ginklo) taikiniu. Trumpai sakant, atgal į Šaltąjį karą. Bet, kaip pažymi nemažai ekspertų, tada pasaulis buvo daug labiau nuspėjamas. Tai gal tegul abi pusės pagaliau pastato tuos savo žaisliukus prie sienos, ir gyvensime ramiai, nes tas nesibaigiantis grėsmės ir baimės ažiotažas jau nusibodo.

Antroje vietoje mūsų energetinė „Nepriklausomybė“. „Bloomberg“ praneša, jog Lietuva dėl sumažėjusios paklausos svarsto galimybes mažinti suskystintųjų gamtinių dujų, kurias perka iš Norvegijos, importą per Klaipėdos terminalą. Tai kaip čia taip? Projekto autoriai mums žadėjo, kad ne tik patys dujas pigiau gausime (nors neaišku, kaip suskystintos dujos gali laimėti konkurenciją prieš vamzdinius), bet ir norinčiųjų pirkti mūsų suskystintą resursą bus eilė. O dabar dėl sumažėjusios paklausos tenka peržiūrėti sutartį su Statoil. Vadinasi, pasiruošusių permokėti kvailių nėra. Politinė euforija baigėsi, prasideda žiauri rinkos realybė. Gaila tik, kad tie, kurie žadėjo aukso kalnus, nekompensuos Lietuvai patiriamų nuostolių.

Trečioje vietoje data, kurios negalima pamiršti. Šiemet minime 75 metus, kai Lietuva buvo okupuota SSRS, ir birželio 14 d. prasidėjo trėmimai. Galima vėl ir vėl galvoti, kaip būtų, jeigu liktume laisvi, bet istorijos nepakeisime. Svarbiausia išmokti jos pamokas, o pagrindinė yra ta, kad visą laiką gyventi graudžia praeitimi ir bijoti negalima, bet apsidrausti nuo dar vieno „netikėtumo“ verta (ypač girdint žinias, kad Rusijos Dūmos deputatai kreipėsi į prokuratūrą su prašymu ištirti SSRS Valstybės Tarybos, kuri pripažino Lietuvos nepriklausomybę, sukūrimo legitimumą). Gerai, kad esame NATO nariai, nes fronto linija čia pat, ir be užnugario joje būtų visai nelinksma (tik nereikia dėl to jaustis visagaliais ir papildomai erzinti meškos, nes, kaip minėta praeitą savaitę, 58 proc. Vokietijos gyventojų jau šiandien nesiruošia mūsų gelbėti).

Užsienis

Pirmoje vietoje Graikijos Centrinio banko perspėjimas, kad šaliai nesugebėjus susitarti su tarptautiniais skolintojais dėl išmokos pagal finansinės pagalbos programą, ji bankrutuos ir veikiausiai pasitrauks ne tik iš euro zonos, bet ir iš ES. Tuo pat metu pažymėtina, kad 58 proc. vokiečių pritaria Graikijos pasitraukimui iš euro zonos. Tai gal iš tiesų siaubinga pabaiga geriau negu siaubas be galo? Jeigu žiūrėti grynai pragmatiškai, finansine prasme atsikratyti Graikijos Europos Sąjungai būtų tikrai naudinga. Pagrindiniai nuostoliai susiję su europinio projekto įvaizdžiu, lūkesčiais dėl jo ateities. Tačiau manytina, kad smūgis būtų momentinis, ir ilgalaikėje perspektyvoje ES jį tikrai atlaikytų, kaip, pavyzdžiui, ir Didžiosios Britanijos išėjimą. Trumpai sakant, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais – jei taip nori, tegul keliauja.

Antroje vietoje, žinia, kad „Gazprom“, E.on, Shell ir OMV pasirašė memorandumą dėl dujotiekio „Šiaurės srautas“ praplėtimo, kuris padvigubins jo pajėgumą. Dar daugiau, spauda rašo, kad ta pati Austrijos OMV kompanija ketina proteguoti „Turkišką srovę“ Europoje, ir darys tai ne kas kitas, o buvęs „Nabucco“ konsorciumo vadovas R. Micekas. Pagaliau, šiame kontekste galima paminėti ir tai, kad artimiausiu metu Shell gali tapti „Gazpromo“ partneriu, statant suskystintų dujų gamyklą Baltijos regione. Visi šie faktai rodo, kad Rusija vis dar turi ES įtakingų sąjungininkų, kuriems spjaut į visokiausias vertybes ir sankcijas. Kitaip tariant, kova dėl Europos tęsiasi, ir bent jau energetiniai Kremliaus šansai nugalėti, skirtingai nuo tranzitinės Ukrainos ateities, atrodo pakankamai neblogai.

Trečioje Ukrainos ir Moldovos tendencijos. Žiniasklaida praneša, kad ES apsisprendė dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu pratęsimo dar šešiems mėnesiams (be abejo reikia sulaukti oficialaus sprendimo, bet vargu ar jis bus kitoks). Tai reiškia, kad V. Putinas Ukrainoje arba atsitrauks, tikėdamasis Vakarų malonės metų pabaigoje, arba pereis į puolimą. Labiau tikėtinas antras variantas, nes nėra, ką prarasti: nors Vakarai tokiu atveju ir grasina sankcijų griežtinimu, realiai jie neįsivaizduoja, kas tai galėtų būti be rimtesnių nuostolių, kurių niekas Amerikoje ir ypač Europoje nenori. O be to reikia apraminti Donbaso liaudį nauja pergale, nes minia Donecke jau reikalavo iš A. Zacharčenkos išspręsti pastovių apšaudymų problemą. Beje, pastarasis momentas rodo, kad karą provokuoja ir tam tikros jėgos Ukrainoje bei jų vakarietiški kuratoriai. Tad karinio konflikto tęsinys atrodo neišvengiamas, ir Kijevui jis gali baigtis labai liūdnai. Tuo metu Moldovos vietos valdžios rinkimai (laikomi barometru, ar šalis tęs integraciją į ES, ar pasuks suartėjimo su Rusija keliu) palieka dviprasmišką įspūdį. Nors bendrai proeuropietiškos partijos jau per pirmąjį turą laimėjo 348 miestuose ir kaimuose, o prorusiškos jėgos – 56-iuose, antrojo pagal dydį Moldovos miesto Belcy meru iš karto tapo prorusiškų pažiūrų verslininkas Renato Usatii, gavęs 73,7 proc. balsų. Įtempta kova ir Kišiniove, kur pirmame rinkimų ture liberalas D. Kirtoaka surinko 37,4 proc., o jo prorusiška varžovė Z. Grečanaja – 35,9 proc. balsų. Tokiu būdu, Moldova vis dar ant ribos, ir galimas konfliktas Padnestrėje gali paveikti šalies likimą neprognozuojamai (tuo labiau, kad proeuropietiška vyriausybė jau atsistatydino, ir šalyje eilinė politinė krizė).