Lietuva ir užsienis per savaitę

Premjeras Algirdas Butkevičius viešėdamas Ukrainoje pasakė šios šalies premjerui Arsenijui Jaceniukui, kad svarbu toliau užtikrintai tęsti pradėtas reformas

Dar viena politinė tragedija ir ekonominiai stebuklai Lietuvoje. Porošenkos Damoklo kardas ir mirtis tiesioginiame eteryje Amerikoje. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje naujas premjero ir prezidentės žaidimo „kas kietesnis“ epizodas. Šį kartą siužeto centre vaiko tragedija Vilijampolės socialinės globos namuose. Pasinaudodama proga, valstybės vadovė sukritikavo Vyriausybę ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (seniai jaučia jai didelę „meilę“), teigdama, kad šioms institucijoms trūksta politinės valios ir atsakomybės, įgyvendinant vaikų namų pertvarką. A. Butkevičius buvo nemaloniai nustebintas tokiais priekaištais ir pareiškė: „Reikia aiškiai pabrėžti, kad šita Vyriausybė po 25 Lietuvos nepriklausomybės metų pradėjo pagaliau įgyvendinti reformą. Jeigu kažkas neatsimena, kas anksčiau buvo įgyvendinta, reikėtų pasižiūrėti ir aiškiai tuo įsitikinti. Tik šita Vyriausybė šitą darbą pradėjo atlikti…“ Svarbesnis (liūdnesnis) momentas šiuo atveju yra tas, kad mūsų politikai mėgsta naudotis patogiomis progomis asmeninių sąskaitų suvedinėjimui ir efektingam pozavimui prieš kameras – nesvarbu, ar tai būtų lėktuvo katastrofa, ar vaiko mirtis.
 

Antroje vietoje kelios „malonios“ naujienos iš mūsų ekonominio gyvenimo. Pirma, kaip pradžiugino ministras pirmininkas, Lietuva nuo Rusijos sankcijų nukentėjo labiausiai Europoje (trigubai daugiau, nei Latvija ir Estija), o ypač mūsų pieno sektorius. Dešimt balų už užsienio politiką. Antra, Lietuvoje apsilankė Latvijos ekonomikos ministrė. Atvažiavo pažiūrėti mūsų plaukiojantį stebuklą vardu „Nepriklausomybė“, pagyrė už drąsą ir indėlį į regioninį energetinį saugumą, bet problemėlė ta, kad terminalo dujų Latvija kol kas neperka. Matyt todėl, kad „Gazpromo“ kaina geresnė. „Tikimės, kad ateis laikas, ir dujos iš terminalo keliaus ir į Latviją, ir į Ukrainą“, - sakė mūsų energetikos ministras R. Masiulis. Šventas, kas tiki. Na ir desertas. Nafta pasaulio rinkose kainuoja apie 45 dolerius už barelį, o benzino kainos Lietuvoje į tai nelabai reaguoja. Naftos produktų įmonių asociacijos vadovė D. Jokšienė paaiškino, kad tokios rinkos realijos. Tiesa, pažadėjo: „Kalbant apie pingančią naftą, jeigu jos kaina laikysis ties 40-ties dolerių už barelį riba, kaip buvo sausio mėnesį, benzino kaina tikrai bus mažesnė, nei euras“. Norisi tikėti.

Trečioje vietoje didžiausias Lietuvos saugumo sergėtojas – Vilniaus meras R. Šimašius. Iš pradžių jis pažymėjo, kad „Maskvos namai“ Vilniuje gali tapti Rusijos hibridinio karo elementu Lietuvoje. Dabar praplėtė mintį: „Kai buvau susitikęs su Rusijos ambasadoriumi, labai aiškiai pasakiau, kad pirmiausia negali būti taip, kad Maskvoje vilkinami Vilniaus namų sprendimai, o Vilniuje viskas sklandžiai vyksta. Tai yra dvišalis dalykas ir kol Maskvoje nebus išspręsti tie dalykai, tikrai, sakykime, bus imamasi priemonių, kad neatsidarytų“. Įdomu, kad Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Audronius Ažubalis, komentuodamas R. Šimašiaus perspėjimus, pasakė, kad Vyriausybė turi paremti Vilniaus savivaldybę, stabdant minėtą projektą, „jeigu mums rūpi ramybė, tautinių mažumų taika ir titulinės nacijos sugyvenimas“. Ar tik sostinės vadovas nebus supainiojęs partijas? O „Maskvos namai“, žinoma, yra didžiulė grėsmė Lietuvos valstybingumui, kurią reikia išrauti su šaknimis. Jeigu gi nuo to nukentės lietuvių bendruomenė Maskvoje, tai tik dėl pastarosios – ne, dėl Putino – kaltės.

Užsienis

Be komentarų. Iš JAV prezidento B. Obamos laiško Ukrainos vadovui šalies Nepriklausomybės dienos proga:

„Per pastaruosius metus Ukraina padarė svarbius žingsnius, siekdama tikslo, kurį nubrėžė 1991 m. nepriklausomybės atgavimo metu. Nepaisant daugybės iššūkių, Ukrainos tauta yra kaip niekad arti savo laisvos, demokratinės ir klestinčios šalies, tvirtai integruotos į Europos širdį, vizijos įgyvendinimo“.

Pirmoje vietoje įvykiai Korėjos pusiasalyje. Korėjiečiai ir vėl visus apgavo. Taip susipyko dėl propagandinių garsiakalbių, kad pradėjo šaudyti vienas į kitą, ir jau atrodė, jog tuoj prasidės tikras karas. Bet jis, kaip visada, neprasidėjo – pusės atsisėdo prie stalo ir ėmė kalbėtis. O kitaip ir būti negalėjo. Kimas nenori tapti paskutiniu Šiaurės Korėjos diktatoriumi (bet nedidelė krizė yra gera proga „pravalyti“ bendražygių, „kurie dėl visko kalti“, gretas). Seulas gi nenori būti sunaikintas. Kita vertus, anksčiau ar vėliau tokie pavojingi žaidimai iš tiesų gali blogai baigtis, o svarbiausia – dėl kažkokios eilinės kvailystės.

Antroje vietoje Ukraina. Ten jau kurį laiką ore tvyro didelio karo kvapas. Tačiau abi pusės delsia, nes niekas nenori pradėti pirmas ir atrodyti kaip didžiausias niekšas. Tuo pat metu Porošenkai reikia žūtbūt atsikratyti Minsko susitarimų, kurie Ukrainai tikrai nenaudingi. Bet baisu. Ir ne tik todėl, kad Rusija per savo statytinius Donbase leidžia suprasti, jog geriausiu atveju sustos prie Donecko ir Luhansko apskričių sienų (blogiausiu, turbūt, Odesoje, Charkove ar net Kijeve), bet ir todėl, kad Europai kuo toliau, tuo labiau nusibosta visa šita epopėja (paskutinis susitikimas Berlyne parodė, kad, „jeigu pradėsi karą, toliau be mūsų, ir apskritai mums dabar ne iki tavęs – migrantai puola“). Amerikoje irgi įsibėgėja prezidentinė kampanija, ir dėmesys Ukrainai ten gali kuriam laikui smarkiai sumažėti. O laikas šiuo atveju yra esminis dalykas – ginkluotė ir žmonės sutraukti prie fronto linijos, ir ilgai išbūti neveiklumo būsenoje negalės.

Trečioje vietoje mirtis tiesioginiame eteryje. Amerikoje nepatenkintas gyvenimu žurnalistas nušovė savo kolegas reportažo metu. Lygtais atskiras epizodas, menkniekis konflikto Ukrainoje ar Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose fone. Bet iš tikrųjų tai ryški šiuolaikinio gyvenimo – beprotiško ir negailestingo – realija, verčianti susimastyti, kur ritasi mūsų pasaulis, kas jame dedasi, kiek dar žmonių turės mirti, kol suprasime, kad gyvename kažkaip ne taip. Bet laiko tokiems pasvarstymams kaip visada neturėsime, nes biržos krenta, akcijos smunka, kapitalizacija mažėja, verslas pavojuje. Krizė...