Lietuva ir užsienis per savaitę

L. Linkevičius pristatrė Lietuvos diplomatijos 2015 metų darbus. Nuotr. urm.lt

Nykstanti Lietuva ir L. Linkevičiaus prognozės. Iranas prieš Saudo Arabiją ir B. Obamos ašaros. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje ir vėl liūdinanti Lietuvos demografija. Statistikos departamento duomenimis, per 2015 m. gyventojų skaičius mūsų šalyje sumažėjo maždaug 30 tūkst. (vidutiniškai 2-3 tūkst. per mėnesį) – metų pradžioje jų buvo 2921232, o pabaigoje – jau 2890679. Pažymėtina, kad 2014 m. prarasta apie 22 tūkst. žmonių, t.y. tendencija blogėja. Pagrindinės priežastys – emigracija ir mirtingumas. Kaip ketinama taisyti padėtį, visiškai neaišku. Dabar šaliai ruošiamas liberalus socialinis modelis, kuris gali tik paskatinti emigraciją. Prezidentė ragina daryti prioritetu socialinį saugumą, bet priemonės nekonkretizuotos – kaip nors. Taip ir gyvename, rinkdamiesi tarp išgyvenimo ir išvažiavimo.

Antroje vietoje Lietuvos energetiniai pasiekimai. Metinėje spaudos konferencijoje premjeras A. Butkevičius išreiškė viltį, kad Norvegijos dujų koncernas „Statoil“ sumažins Lietuvai parduodamų suskystintų gamtinių dujų (SGD) kainą. Atitinkamai turėtų sumažėti dujų kaina vartotojams. Tokiu būdu, pirmu mūsų pasiekimu tapo SGD terminalas, kuris turėjo nugalėti „Gazpromą“. Antru pasiekimu tapo kontraktas su norvegais. Dabar galvojame, kaip pasiekti dar vieną energetinę pergalę, kuri turėtų pakoreguoti dvi ankstesnes. O dar ministras pirmininkas pažymėjo, kad „VAE klausimas nėra atidėtas“, ir artimiausiu metu laukiama papildomų skaičiavimų. Gerai, jeigu atsikalbinėja, nes ši energetinė pergalė pareikalaus žymiai rimtesnių korekcijų.

Trečioje vietoje Lietuvos užsienio politikos iššūkiai 2016 m. pagal L. Linkevičių. Dėmesio centre be migracijos turėtų būti Rusija. Tarptautinių sankcijų Maskvai likimas, pasak ministro, pirmiausia priklausys nuo jos pačios veiksmų, įgyvendinant Minsko susitarimus. „Kamuolys Rusijos pusėje. Absoliučiai. Pripažįstu, kad yra įvairių kalbėjimų ir raginimų, bet esame sutarę, kad sankcijos sąlygotos Minsko susitarimų vykdymu. Kol kas nėra ženklų, kad jie vykdomi“, – konstatavo L. Linkevičius. Na čia kaip visada – dėl visko kaltas Putinas. Jis, žinoma, ne angelas ir nuosekliai paverčia separatistines Donbaso teritorijas nauja Padnestre (greitai rusiškus pasus jų gyventojams pradės dalinti). Tačiau Ukraina irgi tik imituoja Minsko susitarimų vykdymą. Bet šito kamuolio L. Linkevičius kažkodėl absoliučiai nepastebi.
 

Užsienis


Pirmoje vietoje Iranas prieš Saudo Arabiją, šiitai prieš sunitus. Jeigu mąstyti logiškai, sauditų sprendimas nužudyti garsų šiitų dvasininką buvo tikrai kvailas – jie negalėjo nežinoti, kad reakcija bus būtent tokia. Tuomet kyla klausimas, kam jie tai padarė (tuo labiau, kad suimtas al-Nimras buvo 2012 m., o mirties bausmė jam buvo įvykdyta tik dabar). Viskas, galimai, siejasi su žema naftos kaina. Atrodo, kad Saudo Arabija nelaiko smūgio ir nori ją kelti (šiame kontekste pažymėtina, jog prieš pat naujuosius metus OPEC paskelbė prognozę, kad 2016 m. naftos kaina pradės augti). Idealus būdas tai padaryti – mega suirutė naftiniame regione. Rinka jau pradėjo reaguoti nedideliu augimu (tiesa, procesą pristabdė panika Kinijos ir JAV biržose, bet palaipsniui jis atsinaujina). Rusija, atrodo, ekonomiškai atsilaikė. Ir net jeigu dabartinis šiitiškas-sunitiškas gaisras Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose užges, naftos kaina, matyt, vis tiek bus vienaip ar kitaip didinama.

Antroje vietoje žinia, kad Šiaurės Korėja, lygtais, atliko vandenilinės bombos bandymą. Didžiosios branduolinės valstybės iš karto išreiškė susirūpinimą dėl šio incidento. Pietų Korėja bando demonstruoti galią. Bendrai paėmus, esmė nesikeičia – anksčiau Pchenjanas turėjo tiesiog branduolinę bombą, dabar – galimai vandenilinę. Pavojus nebent tas, kad technologija gali nuplaukti ar būti parduota netinkamiems veikėjams. Tačiau Kimas ne toks kvailas, kad taip pasielgtų, nes tada jo režimo gali visai nebelikti. Todėl Pchenjanas tiesiog didina statymus žaidime, kurio tikslas vis tas pats – gauti daugiau finansinės ir kitokios paramos iš tarptautinės bendruomenės bei saugumo garantijas. Viena vertus, begėdiškas šantažas, su kuriuo vieną kartą reikia baigti. Kita vertus, paprastas kietas sprendimas šiuo atveju sunkiai įmanomas, t.y. kartais geriau sumokėti ir turėti nors kažkokią galimybę kontroliuoti neprognozuojamą veikėją.

Trečioje vietoje JAV prezidento B. Obamos ašaros, kai jis emocingai ragino Ameriką pabusti ir imtis veiksmų prieš ginkluotą smurtą, kasmet nusinešantį šalyje tūkstančius gyvybių. Savo tiesioginiu įsaku, apeidamas respublikonišką Kongresą, Amerikos vadovas įvedė kelias priemones, kurios sugriežtins šaunamųjų ginklų pardavimo tvarką. Kitoje valstybėje tai, turbūt, netaptų problema, bet Jungtinėse Valstijose šis klausimas yra labai jautrus. Šiuo atveju susiduria du požiūriai: vienas remiasi konstitucine teise turėti ginklą, kitas – žiauria žmonių žudymo statistika, kuri, galimai, pagerėtų, jeigu ginklas būtų sunkiau prieinamas. Žinoma, šauna ne automatas, o žmogus. Kitaip tariant, smurto lygis labiau priklauso nuo socialinių, negu nuo teisinių veiksnių. Tačiau, jeigu koks nors psichopatas Amerikoje, turėdamas planą išžudyti savo šeimą, kaimynus ir/ar bendradarbius, dabar nueis į ginklų parduotuvę, bet negaus ten šautuvo, bent jau tą dieną kelios gyvybės bus išgelbėtos, o rytoj kaip Dievas duos.