Lietuva ir užsienis per savaitę

JAV ir arabų planas žlugo. Ir štai jums atsakas. Pirma, staiga pasirodo informacija, kad naftos atsargos Amerikoje sumažėjo. Antra, OPEC rengia susitikimą, kuriame pagaliau gali būti priimtas sprendimas dėl gavybos mažinimo. Žaidimas tęsiasi... Nuotr. Global Look Press

Sausio 13 d. atgarsiai ir Lietuvos saugumas. Didelio naftos žaidimo tęsinys ir Kelno tendencija. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje 25-tasis Sausio 13 d. minėjimas. Kaip visada buvo daug skambių mūsų vadovų kalbų. Tačiau prasmingiau įsiklausyti ne į tų, kurie drebėjo kabinetuose ar galvojo ką daryti – sugriauti taip ilgai ir kruopščiai lipdytą komunistinę karjerą ar tyliai pakolaboruoti, kol paaiškės, kieno pusėje pergalė, žodžius, o į tų, kurie matė prieš save tankus ir ginkluotus kareivius. Grupė tyrėjų nusprendė išsiaiškinti, kokia yra Sausio įvykių didvyrių dabartis. Šiame kontekste norėtųsi pateikti dvi citatas. Pirma: „Nu ir ten vaizdas baisus buvo, nes jūs įsivaizduokit, kad žmogų pervažiuoja tankas. Ir per galvą, žinokit, čia visos akys – išverstos lauk. Nu, žodžiu, baisūs dalykai (...) Dar iki šios dienos aš matau, žinot, nes atrodo, akis vat, nežinau. Baisiai didelė akis ir žvelgia į šį pasaulį“. Lengvai priprantame prie gyvenimo be kraujo, ir sunku patikėti, kad ne taip jau ir seniai tas laisvės kraujas liejosi visai šalia mūsų. Antra: „Bet yra ir tokių žmonių, kurie pasako – ko tu ten lindai, ko tu ten ėjai, ir ką tu dabar turi?“ Ir tai ne šiaip atskira pozicija, tai didelio pilietinio nusivylimo nepriklausomybės pasiekimais atspindys. Tad užduokime sau sunkų, bet negailėstingai aktualų klausimą: „Jeigu dabar vėl reikėtų eiti į gatvę ir gultis po Rusijos tankais, ar būtų taip, kaip 1991 m. sausio 13 d.?“ Būtų. Kažkas vėl drebėtų kabinetuose, o kažkas eitų.

Demografinė problema yra viena svarbiausių Lietuvai ir tiesiogiai susijusi su emigracija. Ir štai aiškėja, kad pastaroji, kaip teigia šalies premjeras A. Butkevičius, dabar auga ne tik dėl to, kad žmonės negali gauti darbo su normaliu atlyginimu, bet ir dėl atnaujinto šaukimo. Šiuo atveju pažymėtini keli momentai. Pirma, Lietuvos ministras pirmininkas faktiškai pasakė, kad didelė dalis Lietuvos piliečių nėra patriotai – mieliau išvažiuos, negu eis ginti Tėvynės. Antra, jo pareiškimas reiškia, kad grįžimas prie šauktinių, kuris, anot prezidentės, yra būtina Lietuvos saugumo užtikrinimo priemonė, komplikuoja logiškai svarbesnę problemą (kad kažką galima būtų apginti, tas kažkas turi egzistuoti, o dabar tas kažkas išvažiuoja). Kitaip tariant, D. Grybauskaitės pozicija, pagal A. Butkevičių (kaip ir pagal J. Oleką), yra neteisinga. Šiame kontekste įdomu tai, kad metinės spaudos konferencijos metu prezidentė teigė, kad krašto apsaugos ministras turi vykdyti Gynimo tarybos sprendimą, o dabar aiškėja, kad ne tik jis, bet ir premjeras skeptiškai žiūri į šaukimo atnaujinimą. Štai tokia dilema, štai tokia vieninga Lietuvos gynybos politika.

Trečioje vietoje ir vėl mūsų saugumas. Vienas iš jo garantų yra (turėtų būti) Viešojo saugumo tarnyba (VST). Iš pradžių jos vadovo kaitos proceso metu paaiškėjo, kad institucijoje gali dirbti nelojalūs Lietuvai pareigūnai, o dabar R. Pocius pareiškė: „Vienintelė rizika yra tai, kad techniškai mes šiandien esame nepasirengę atremti grėsmių, kurios galimos tiek Lietuvos viduje, tiek išorėje (...). Žmogiškasis faktorius tikrai yra pasiruošęs, bet kada stos prieš negeroves, o technikos, kurios reikėtų, tikrai neturime“. Tačiau jis tikisi, kad po visų permainų, kurios, numatoma, truks kelerius metus, VST bus pajėgi reaguoti net į „teroristinius išpuolius“. Gerai, jeigu taip, bet lietuviškų reformų įvairiose srityse istorija nenuteikia optimistiškai.

Užsienis


Pirmoje vietoje įvykių Kelne aidas. Čia neverta dar kartą pasakoti, kas įvyko šiame Vokietijos mieste (ir ne tik jame, ir ne tik Vokietijoje). Esmė ta, kad visuomeninė įtampa nemažėja, kanclerė atsidūrė nepatogioje politinėje situacijoje ir nelabai žino, ką daryti su savo tolerantišku kursu migrantų atžvilgiu. Gėdingiausia yra tai, kad incidentą buvo bandoma informaciškai „užgesinti“, o Vokietijos policija nesugebėjo sutvarkyti įžūlių nusikaltėlių. Šiame kontekste galima spėti, kad visas veiksmas, sprendžiant iš jo eigos ir pasekmių (socialinis nepasitenkinimas pabėgėliais ir Angela Merkel), nebuvo spontaniškas, o kažkieno suplanuotas. Manytina, kad tai gali būti jėgos Vokietijoje, kurios nori „nuversti“ šalies vadovę ir surado patogų būdą tai padaryti. Dar daugiau, kadangi panašaus pobūdžio įvykiai buvo užfiksuoti kitose Europos valstybėse (pavyzdžiui, Austrijoje ir Šveicarijoje), susidaro įspūdis, jog tam tikros interesų grupės europiniu mastu siekia pakeisti dabartinę ES politiką pabėgėlių atžvilgiu, kurios tvirtovė yra Berlynas.

Antroje vietoje Der Spiegel publikacija apie NATO ataskaitą, kurioje teigiama, kad saugumo situacija Afganistane degraduoja: jo karinės pajėgos neefektyvios ir praranda daug karių, kurie arba masiškai žūsta kovoje su talibais, arba pereina į jų pusę. Ir amerikiečiai, atrodo, neketina spręsti didėjančios problemos, norėdami tik turėti bazes šioje šalyje. Beje, šiame kontekste galima dar prisiminti JAV Valstybės departamento išslaptintus H. Clinton laiškus, iš kurių aiškėja, kad Vakarų koalicijos vykdytos karinės operacijoje prieš Libiją tikslu galėjo būti visai ne demokratija, o Kadafio auksas ir nafta. Grįžtant prie neaiškios Afganistano ateities, galima pažymėti du dalykus. Pirma, ja vis labiau susirūpina Kinija ir Rusija, kurioms greičiausiai ir teks gelbėti Kabulą ilgalaikėje perspektyvoje. Antra, šiuo metu svarstomi talibų įtraukimo į valdžią variantai, nes tai geriau, negu „Islamo valstybė“. Štai toks Afganistano demokratizacijos rezultatas

Trečioje vietoje didelio naftos žaidimo tęsinys. Anksčiau buvo rašoma, kad, lygtais, amerikiečiai (dėl skalūninės naftos gavybos nerentabilumo ir atitinkamų kompanijų bankrotų bangos) ir arbai (dėl pastebimo pajamų mažėjimo, kas gresia jiems socialiniais neramumais) nusprendė, kad laikas pradėti kelti „juodojo aukso“ kainą, nemažinant gavybos apimčių. Ir tuomet Saudo Arabijoje buvo įvykdyta mirties bausmė žinomam šiitų dvasininkui, kas dėl kilusios suirutės pradėjo stumti naftos kainas į viršų. Tačiau visą planą sugadino kinai. Jų ekonomika stringa, ir Pekinas bando kažką daryti – pavyzdžiui, devalvuoja juanį. Tačiau tai tik dar labiau nervina rinkas, kurios ima galvoti, kad Kinijos (kuri, atrodo, neturi aiškios antikrizinės strategijos) ekonomika susiduria su rimtais sunkumais, o reiškia jai reikės mažiau naftos. Tuo pat metu kinų paklausos jai faktorius, pasirodo, yra svarbesnis rinkai už nestabilią situaciją Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose, prie kurios visi jau daugiau ar mažiau priprato. Trumpai sakant, JAV ir arabų planas žlugo. Ir štai jums atsakas. Pirma, staiga pasirodo informacija, kad naftos atsargos Amerikoje sumažėjo. Antra, OPEC rengia susitikimą, kuriame pagaliau gali būti priimtas sprendimas dėl gavybos mažinimo. Žaidimas tęsiasi...