Lietuva ir užsienis per savaitę

Buvusio kandidato į Lietuvos prezidentus Artūro Paulausko reklaminio vaizdo klipo stop kadras. Portalas 15min.lt tąkart skelbė, kad „šią reklamą pamatę konservatoriai įsiuto“. Konservatorių teigimu, klipe buvo naudojamos juodosios reklamos technologijos, negarbingai ir neatsiklausus panaudojami Irenos Degutienės iš konteksto paimti žodžiai. Ekspertai.eu visus konservatorės „NE IŠ KONTEKSTO PAIMTUS ŽODŽIUS“, galima prisiminti publikacijoje „I. Degutienė: „Gal man laikas iš čia nešdintis? Jaučiu beprasmybę.“.

Baltarusijos atominės elektrinės pavojus Lietuvai ir informacinis šalies saugumas. Maidanas Moldovoje ir Davoso rezultatai. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje aktualūs Lietuvai energetiniai klausimai. Vienas susijęs su Baltarusijos atomine. Konservatoriai inicijavo atvirą kreipimąsi į vyriausybę su reikalavimu stabdyti Astravo AE statybą. Šiame kontekste pažymėtini keli momentai. Pirma, tokio objekto atsiradimas Lietuvos pašonėje yra vienareikšmiškai nepageidaujamas, tačiau traukinys jau tikrai nuvažiavo, nebent Rusijai baigsis pinigai. Antra, sunku nesutikti su A. Butkevičiumi, kurio nuomone, minėtas laiškas yra priešrinkiminis žingsnis. Kitas momentas – Lietuvos dujų prekybos bendrovei „Litgas“ baigus derybas su Norvegijos „Statoil“ dėl ilgalaikės dujų pirkimo sutarties pakeitimo, suskystintų gamtinių dujų (SGD) kaina mažės daugiau nei trečdaliu, o SGD terminalo išlaikymo kaštai – apie 23 proc.. Pasiekimas? Be abejo. Bet jis labai primena vieną anekdotą, kuriame žmogelis skundžiasi draugui, kad jam sunku gyventi, ir tas pataria nusipirkti ožką. Jis nusiperka, ir jo gyvenimas tampa dar sunkesnis. Tada draugas pataria parduoti ožką. Ir iš tiesų palengvėjo. Profesionaliai paaiškino energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas: „Čia iš principo yra kaišiojimas skylių, bandymas išsigelbėti iš tos nepamatuotos, nepagrįstos, nerealios naštos, kuri buvo užkrauta mūsų vartotojams, negalvojant, kad dujų vartojimas mažėja, ateina biokuras. Sprendimas yra puikus, geras, bet šioje vietoje reikėtų strateginių sprendimų“.

Antroje vietoje Lietuvos informacinis saugumas. Kaip savo straipsnyje parašė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas: „Kai žmonės yra laisvi, nevaržomi – tokia šalis yra saugi ir stipri“. Tuo pat metu pažymėjo: „Tik kontroliuodami savo pačių informacinę erdvę, efektyviai galėsime ginti nacionalinius interesus išorinėje erdvėje“. Savo ruožtu A. Kubilius net pasiūlė uždaryti Kultūros ministeriją, nes ši nekontroliuoja Lietuvos televizijos kanalų, kuriuos užvaldė rusiška propaganda, turinio. Moralas – laisvę reikia kontroliuoti. Štai toks lietuviškos nepriklausomybės ir demokratijos pasiekimas.

•••••••

Šioje vietoje galime prisiminti buvusio kandidato į Lietuvos prezidentus reklaminį vaizdo klipą, atskleidžianti, kur link degraduoja valstybė iš Baltųjų rūmų valdoma abibendrintos biografijos apsimelavusios esybės.

Trečioje vietoje Vilniaus mero kovos su „balvonais“ tęsinys. Naujoji Valstybinės kultūros paveldo komisijos vadovė E. Karalevičienė, komentuodama situaciją su nuo Žaliojo tilto nukeltomis sovietinėmis skulptūromis, pareiškė: „Pagal galiojančius teisės aktus jas reikėtų sutvarkyti ir grąžinti į vietą“. Dar daugiau, ji ketina aktyviai domėtis jų likimu ir aptarti problemą su sostinės vadovu. Nenorint leisti lėšų restauravimui, reikėtų panaikinti skulptūrų kaip valstybės saugomo objekto statusą. Tai galėtų padaryti tik prie Kultūros paveldo departamento veikianti Vertinimo taryba, o jos sprendimą dar turėtų patvirtinti kultūros ministras. Baigsis viskas, matyt, tuo, kad R. Šimašius pažadės restauruoti „balvonus“ ir darys tai amžinai, laukdamas palankaus Vertinimo tarybos sprendimo. Šiuo atveju tiesiog įdomu stebėti, kaip Lietuvos sovietinė kultūrinė praeitis kovoja su šalies dabarties nesugebėjimu ramiai žengti į ateitį.

Užsienis

Pirmoje vietoje situacija Moldovoje. Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius neseniai pažymėjo, kad šalies europinė perspektyva pavojuje, ir buvo visiškai teisus. Problemos esmė daugmaž tokia: Vakarai nusprendė pakeisti vieną provakarietišką elitą (Aljansą už europinę integraciją) kitu (judėjimas DA, kuris dabar gatvėje). Kam jiems to prireikė, neaišku: galimai JAV ir ES pajuto, kad metas šalinti socialiai nepopuliarų Aljansą, kol jo nenuvertė prorusiškos jėgos už beviltišką ekonominę politiką. Tačiau pastarosios – socialistai ir „Mūsų partija“ su Renatu Usatyj priešakyje – greičiausiai ne be Maskvos pagalbos parėmė iniciatyvą. Tokiu būdu, šiandien naujų parlamento rinkimų reikalauja tiek DA, tiek Rusijos palaikomos partijos. Vakarų „planas A“ – pabandyti išgelbėti dabartinę valdžią, nes naujus rinkimus Moldovoje gali laimėti Kremlius ir pasukti valstybę Eurazijos sąjungos link. „Planas B“ (kurio greičiausiai ir teks imtis, nes dabartinė šalies valdžia visiškai prarado žmonių pasitikėjimą) – paremti DA ir tikėtis, kad „europiečiams“ vis tik pavyks nugalėti socialistus ir „Mūsų partiją“. Įdomiausia, kad dabar Vakarai, kurie paprastai organizuoja „spalvotas revoliucijas“, iš esmės yra kitoje barikadų pusėje, ir bus įdomu stebėti, kiek efektyvi gali būti jų antirevoliucinė strategija ir kaip Rusijai seksis taikyti vakarietišką perversmo technologiją. Sprendžiant iš tendencijos, naujų rinkimų išvengti nepavyks, bet kas juos laimės – pasakyti sunku: kol kas geresnius šansus turi Maskva, bet arčiau reikalo situacija gali pasikeisti.

Antroje vietoje Davoso rezultatai. Forumo dėmesio centre turėjo būti ketvirta pramoninė revoliucija kaip technologijų (pavyzdžiui, robotų) iššūkis žmonijai. Bet daugiausiai buvo kalbama apie pabėgėlių krizę Europoje ir rekordiškai žemas naftos kainas. Tiek pirmu, tiek antru atveju optimizmo mažai, bet jo yra. Kai aukščiausi ES vadovai duoda Šengenui (o gal ir eurozonai) du mėnesius, darosi neramu. Tačiau, pavyzdžiui, Olandijos premjeras M. Rutte tiki, kad ES pavyks susitvarkyti. Įvykiai Vokietijoje ar prancūziškame Kalė mieste verčia suabejoti jo viltimi, bet neskubėkime su galutinėmis išvadomis. Jeigu kalbėti apie naftą, tai objektyvių priežasčių jos kainų augimui nėra (Kinijos ekonomikos nuosmukis, Irano įžengimas į rinką, OPEC nenoras mažinti gavybą ir t.t.). Todėl net atsirado terminas „naujas normalumas“. Kita vertus, tikima, jog antroje metų pusėje „juodojo aukso“ kaina gali siekti 50 dol. už barelį. Pažiūrėsime. Galiausiai, Rusijos žiniasklaida, komentuodama oficialias ir kuluarines Davoso diskusijas, padarė išvadą, jog Vakarai ieško preteksto atsisakyti antirusiškų sankcijų ir spaus Ukrainą, kad ji realiai vykdytų Minsko susitarimus. Europa – be abejo. Obama – galbūt. Kitaip tariant, Kijevo užnugaris akivaizdžiai ima silpnėti. Tačiau tiek Amerikoje, tiek Europoje dar yra „vanagų“ stovykla, kuri geopolitiniame kare su Maskva kol kas atsitraukti, atrodo, neketina. Derybos tęsiasi, Ukraina laukia nuosprendžio.

Trečioje vietoje JAV Gynybos ministro A. Carterio užuominos apie Amerikos sausumos operaciją prieš „Islamo valstybę“ Irake ir Sirijoje. Pirma mintis – na pagaliau! Tačiau jeigu pradėti gilintis į klausimą, vaizdas darosi jau ne toks gražus ir aiškus. Akivaizdu, kad Rusijos atėjimas į Siriją tapo Vašingtonui nemalonia staigmena. Dabar kažkaip reikia grąžinti iniciatyvą į savo rankas (kaip Antrojo pasalinio karo pabaigoje, kai buvo nuspręsta atidaryti antrą frontą). Tačiau visiškai neaišku, kaip atrodys ta sausumos operacija. Pavyzdžiui, Irako valdžia jau pareiškė, kad su patarėjais sutinka, su užsienio kariuomene savo žemėje – ne. Kaip JAV kariai atsiras ir veiks Sirijoje, suprasti dar sunkiau, kadangi ten šeimininkauja Rusija ir Iranas. Taip, yra kurdų kontroliuojama teritorija, ir net cirkuliuoja gandai, kad joje jau kuriama JAV karinė bazė. Tačiau Amerikos kariuomenės atsiradimas Sirijoje be jokių konsultacijų su visomis suinteresuotomis pusėmis neabejotinai padidins tarptautinę įtampa ir gali turėti neprognozuojamų pasekmių. Teoriškai, Jungtinių Valstijų operaciją minėtose valstybėse galėtų įteisinti JTO Saugumo Taryba, bet (a) vargu ar amerikiečiai kreipsis į JTO su atitinkamu prašymu; (b) vargu ar Maskva pritars atitinkamai rezoliucijai. Trumpai sakant, A. Carterio pareiškimas skambus, bet kol kas neturi apčiuopiamų praktinių formų.