Lietuva ir užsienis per savaitę

2014 m. rugpjūčio 29 d. projekto „Atviras teismas“ vadovas Stanislavas Batrinas kreipėsi į Kijevo Ševčenkos teismą su reikalavimu nustatyti, buvo ar ne Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą. Po beveik dviejų metų svarstymų teismas nustatė, kad agresijos nebuvo. Dar daugiau, kaip praneša „Atviras teismas“, priimti tokį sprendimą jo prašė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Antano Guogos viražas ir NATO silpnumas. Brexit perspektyva ir Eurovizijos skandalas. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje liberalų istorijos tęsinys, kuris nemažai dalykų sustato į savo vietas. Du pagrindiniai momentai (jau nekalbant apie ankstesnį G. Landsbergio sprendimą atsisakyti europarlamentaro mandato) – skandalingas Antano Guogos pasitraukimas iš partijos (su poligrafais tai iš viso komedija) ir ketinimas balsuoti už (dėmesio!) konservatorius bei jiems simpatizuojančios prezidentės palaikymo skambutis Remigijui Šimašiui, kuris greičiausiai taps naujuoju liberalų pirmininku. Tokiu būdu, nieko vienareikšmiškai netvirtinant, schema gali atrodyti daugmaž taip – A.G. užverbuojamas „K“ partijos ir informuoja apie pirmininko reikalus su MG, po ko įsijungia STT, neprieštaraujant „S“ partijai ir Daukanto aikštei, kuri galiausiai palaiko R.Š. kaip lyderį, kuris nekvestionuos „K“ dominavimo dešiniajame flange. O atlikęs savo darbą A.G. pasitraukia iš žaidimo, dar pareikšdamas, kad buvusios partijos narius galėjo veikti „mafijos struktūra“. Žinoma, visa tai tik analitinė (galimai paviršutiniška) spekuliacija, bet faktas yra tas, kad visa politinė sistema (dvi tradicinės partijos plius prezidentūra) nuleido liberalus „ant žemės“, kaip kadaise atsitiko su R. Paksu ir V. Uspaskichu. Įdomu, kaip balsuos rinkėjai.

Antroje vietoje dar viena karinio pesimizmo porcija iš Vakarų. Kaip parašė „The Financial Times“, NATO greitojo reagavimo pajėgos, pačios organizacijos vertinimu, Rusijos, kuri sustiprino Kaliningradą ir pasienio teritorijas, atakos atveju greičiausiai nespės nieko padaryti. Išvada – reikia ne tik atgrasymo, bet ir sulaikymo priemonių. Įdomu, kad taip kalbama prieš Aljanso susitikimą Varšuvoje, ir panašu, kad didesnę reikšmę turi ne tiek Rusijos grėsmė kaip tokia, kiek tam tikrų kariškių ir politikų noras pasinaudoti ja savo naudai – rusai puola, reikia kažką daryti, reikia daugiau pinigų (!) ir pajėgumų. Problema tik ta, kad gali ateiti momentas, kai tokio pobūdžio žaidimai kaip ir PRGS planai liūdnai baigsis, nes Kremlius nuspręs (nepriklausomai nuo tikrovės), jog jo strateginis saugumas pavojuje. O tada jau gali tekti peržiūrėti BBC filmą apie Latviją... Tuo metu Lietuvos kariuomenėje nemalonus epizodas su šauktinio mirtimi, kuris, turbūt, neturėtų būti traktuojamas kaip padėties mūsų armijoje refleksija. Pagaliau, saugodama Lietuvą nuo piktybinės rusiškos propagandos, LRTK metams už neapykantos kurstymą ir panašiai pervedė į mokamą paketą NTV kanalą. Šiame kontekste būtina pabrėžti, kad tinklapis ekspertai.eu, rūpindamasis Tėvynės informaciniu saugumu, sureagavo tą pačią dieną.

Trečioje vietoje Europos Komisijos (EK) patarimai Lietuvai. EK nuomone, vienas iš pagrindinių iššūkių mūsų šaliai – darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas, kuris neigiamai veiks tinkamos darbo jėgos pasiūlą, ilgalaikį ekonomikos augimą bei socialinės apsaugos sistemos ir ypač pensijų sistemos tvarumą. Kitaip tariant, didžiausia problema yra demografija, kurią papildomai komplikuoja emigracija. Todėl siūloma gerinti naujų technologijų diegimą ir įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, tobulinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti privačias investicijas, be kita ko, plėtojant alternatyvius finansavimo šaltinius. Skamba labai gražiai, tik su tikrove truputį prasilenkia. Tiesa, svarstomas naujas socialinis modelis...
 

Užsienis

Be komentarų.

Kaip parašė „Daily Mail“, CŽV darbuotojas netyčia sunaikino popierinę ir elektroninę dar nepaskelbtos Senato ataskaitos apie kankinimus apklausų metu versijas, taip pat kietąjį diską, kuriame ji buvo įrašyta.

2014 m. rugpjūčio 29 d. projekto „Atviras teismas“ vadovas Stanislavas Batrinas kreipėsi į Kijevo Ševčenkos teismą su reikalavimu nustatyti, buvo ar ne Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą. Po beveik dviejų metų svarstymų teismas nustatė, kad agresijos nebuvo. Dar daugiau, kaip praneša „Atviras teismas“, priimti tokį sprendimą jo prašė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Pirmoje vietoje lėktuvo, skridusio iš Prancūzijos į Egiptą katastrofa, kuri greitai gali būti perkvalifikuota į teroro aktą. Pirmiausiai būtina pabrėžti, kad tai dar viena didžiulė tragedija, kurios metu žuvo daug nekaltų žmonių. Tačiau niekaip neišeina apsieiti be vadinamosios sąmokslo teorijos. Kažkoks keistas sutapimas – tuo metu, kai Prancūzijoje siautėja pilietiniai protestai ir siekiama nuversti vyriausybę (o gal ir prezidentui apkaltą padaryti), įvyksta šis incidentas, kuris neabejotinai atitrauks dėmesį nuo diskutuotinos darbo santykių reformos. Dar daugiau, šalies VRM pranešė, kad „Islamo valstybė“ bei „Al-Qaeda“ ruošia naujus išpuolius Prancūzijoje, ir žinoma pavojuje yra artėjantis Europos futbolo čempionatas – kitaip tariant, kuriamas „grėsmės“ fonas. Pagaliau, laineris guli Viduržemio jūros dugne – pabandyk suprasti realias įvykio priežastis. Nesinori nieko ciniškai kaltinti, bet protestų ir katastrofos/teroro akto bei formuojamo grėsmės diskurso sutapimo faktas yra akivaizdus. Tiesa, dar viena konspirologinė versija – kažkas (pavyzdžiui tas, kam neužteko „Arabų pavasario“) nori galutinai sugriauti Egipto turizmo sferą, kuri atneša daug pelno biudžetui, ir taip sukurti pagrindą dar vienam valstybės perversmui šioje šalyje. Kuo tikėti, tegul kiekvienas renkasi pats.

Antrojeoje vietoje naujienos Brexit tema. Britanijos premjeras iš pradžių buvo ES oponentas. Dabar pasidarė gynėju. Aiškina, kiek britai praras darbo vietų ir kaip sunku bus šalies bankams pasitraukimo iš Europos Sąjungos atveju. Savo ruožtu buvęs Londono meras B. Johnsonas, kuris yra viena pagrindinių politinių figūrų Didžiojoje Britanijoje, agituojančių balsuoti už valstybės išstojimą iš ES per referendumą birželio 23 dieną, pareiškė, kad Briuselis siekdamas sukurti supervalstybę, yra panašus į Vokietijos nacių lyderį Adolfą Hitlerį. „ES mėgina tai padaryti kitokiais metodais. Tačiau esminė problema ta, kad nėra pamatinės ištikimybės Europos idėjai. Nėra vieno autoriteto, kurį visi gerbtų arba suprastų. Tai ir sukelia šį milžinišką demokratinį vakuumą,“ – konstatavo Johnsonas. Dar svarbiau yra tai, jog „The Telegraph“ paskelbė daugiau nei 300 britų verslininkų laišką, kuriame irgi remiamas Brexit, kadangi narystė Europos Sąjungoje, anot jų, dusina nacionalinį verslą ir žlugdo Britanijos konkurencingumą. Apklausos rodo, kad ES šalininkų ir priešininkų skaičius šalyje yra labai panašus. Trumpai sakant, D. Camerono sandėriukas su Briuseliu gali nepadėti, ir čia jau ne patariamasis Olandijos referendumas dėl Asociacijos su Ukraina – pasekmės bus žymiai rimtesnės, bet nebūtinai neigiamos Europos vienybei.

Trečioje vietoje Eurovizija. Teoriškai tai turėtų buti muzikinis konkursas su šou elementais, bet pastaruoju metu renginys yra gana stipriai politizuotas. Štai ir dabar žmonės nubalsavo už Rusiją, bet dėl atskirų šalių komisijų nuomonės laimėjo Ukraina. Bendrai paėmus, keistai atrodo, kai tam tikrų valstybių „profesionalai“ visiškai ignoruoja jeigu ir ne geriausią, tai tikrai vieną iš geriausių pasirodymų. Neatsitiktinai po galutinio verdikto šimtai tūkstančių europiečių iš įvairių šalių pasipiktino. Kita vertus, visi patenkinti nebus, turbūt, niekada. Iš pradžių buvo blogai, kad viską lemia tik paprastų muzikos mylėtojų balsas. Įvedė komisijas – ir vėl blogai. Beje, jeigu žiuri paremtų Lazarevą, o žmonės ne, rusai greičiausiai aiškintų, kad turi spręsti ne mėgėjai, o specialistai, ir iš tikrųjų jie laimėjo. Trumpai sakant, rezultatas sąžiningumo prasme apgailėtinas, bet tai tikrai nėra pagrindas isterijai save gerbiančiai valstybei ir visiems kitiems. Pagaliau, pasaulyje yra žymiai svarbesnių problemų, dėl kurių žmonės žūsta, bet kurie daug kam rūpi žymiai mažiau, nei kažkokia kvaila Eurovizija.