Lietuva ir užsienis per savaitę

Tuščios lietuvių kišenės ir 100 milijonų eurų naujam kariniam žaisliukui. Pirmas JAV prezidentinių debatų „kėlinys“ ir taškas Donbase numušto Boingo istorijoje. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje Centrinės ir Rytų Europos mastu atliktos finansų grupės „International Personal Finance“ (IPF) apklausos rezultatai. Jie rodo, jog kone du trečdaliai mūsų tautiečių (62 proc., pernai buvo 5 proc. mažiau) visiškai neturi santaupų (didesnėmis santaupomis gali pasigirti tik kas dešimtas lietuvis). Be to, paaiškėjo, kad beveik pusei Lietuvos gyventojų, netikėtai prireikus padengti 430 eurų sąskaitą ar didesnę, būtų sunku išsisukti be skolinimosi. „Eurostato duomenis, Lietuva pagal gyvenimo lygį iš 28 ES šalių yra tik 21. Mažos pajamos ir aukštos prekių bei paslaugų kainos gali būti viena iš priežasčių kodėl santaupų atsidėti pavyksta nedaugeliui,“ – paaiškino kompanijos „Provident Finansai“ korporatyvinių reikalų departamento vadovė Laura Ligutė. Šiame kontekste nenuostabu, kad kas valandą iš Lietuvos išvyksta 4-5 žmonės; per dieną – beveik 100; per metus – per 35 000 asmenų. O dabar palyginimui dar viena apklausa, kurios duomenimis, tarp patraukliausių Lietuvos politikų, ateities lyderių – D. Grybauskaitė, R. Šimašius ir G. Landsbergis. Dėl duomenų koreliacijos spręskite patys.

Antroje vietoje Lietuvos energetinio saugumo kryžkelės. Dujotiekio su Lenkija (GIPL) statybų pabaiga oficialiai atidedama pustrečių metų laikotarpiui – iki 2021-ųjų pabaigos, kadangi Varšuva nusprendė keisti vamzdyno trasą. Tačiau Lietuvos energetikos ministras R. Masiulis kaip visada trykšta optimizmu. Jo teigimu, pakoreguotas projektas ne tik gali atpigti trečdaliu, bet ir „leistų apie 10% padidinti dujų transportavimo iš Lietuvos į Lenkiją pajėgumus, Klaipėdos Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklos efektyvumą“. Bet toliau praktiškai nekalbama apie tai, ar mums apskritai reikia GIPL (ar mes pirksime dujas kaimyninėje valstybėje, ar lenkams reikės mūsų suskystintų dujų)? Tuo pat metu „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas siūlo pasidžiaugti tuo, kad kitąmet „Lietuvos dujų tiekimas“ maždaug trečdalį dujų pirks iš vienos didžiausių JAV žaliavų prekybos, energetikos, trąšų, elektroninių komponentų ir kitų sričių korporacijų „Koch Industries“. Tik apie kainą vėl nekalbama. Trumpai sakant, toliau plaukiame neaiškia energetine kryptimi, o dabar GIPL atveju dar ir stabdį teko spausti. Kita vertus, gal tai ženklas, kad dar nevėlu apsigalvoti...

Trečioje vietoje „uždarytas“ Lietuvos dangus. Jau seniai kalbama, kad be efektyvios oro gynybos bet kurie antžeminiai kariniai pajėgumai (tos pačios vokiškos haubicos) didžiąja dalimi yra beprasmiai. Ir štai džiugi naujiena – pirksime vidutinio nuotolio norvegiškas priešlėktuvinės gynybos sistemas už 100 mln. eurų. Naujoji, 2007 metais pradėta gaminti NASAMS-2 modifikacija taikinį gali sunaikinti iš už 40 km, 14 km aukštyje. Pasak J. Oleko, šiomis sistemomis būtų aprūpintos dvi Lietuvos kariuomenės baterijos. Vienai baterijai planuojama įsigyti du paleidėjus – konteinerius, kurių kiekviename yra talpinama po 6 raketas (t.y. iš viso 24 raketos). O priešo pusėje, pavyzdžiui, Su-34 su raketomis, kurių veikimo nuotolis pastebimai viršija 40 km atstumą (jau nekalbant apie „Iskanderus“ ir „kalibrus“). Kitaip tariant, jeigu realiai norime „uždaryti“ savo dangų, mums iš NATO (tegul duoda, jeigu iš tikrųjų nori apginti) reikia tokių kompleksų kaip „Patriot“, ir kad jų būtų ne vienas ir ne du. Dabar gi eilinė „efektyvios gynybos sistemos“ kūrimo imitacija, efektyviai įsavinant socialinėms reikmėms „visiškai nereikalingus“ pinigus. Beje, kaip pažymėjo finansų ministrė R. Budbergytė, kitų metų biudžetas bus su suplanuotu viešojo sektoriaus deficitu, kuris gali siekti iki 0,6% BVP, bet krašto apsaugai papildomai bus skirta 150 mln. eurų (palyginimui, pedagogų atlyginimams – 24 mln. eurų). Skolingi, bet saugūs.
 

Užsienis

Be komentarų apie karą Sirijoje.

• JAV Valstybės departamento atstovo spaudai Džono Kirbio perspėjimas Rusijai dėl galimų jos politikos Sirijoje pasekmių: „Pasekmės tos, kad pilietinis karas Sirijoje tęsis, kad ekstremistai toliau naudos vakuumą Sirijoje savo operacijų plėtrai, kas neabejotinai reikš atakas prieš Rusijos interesus, gal net prieš Rusijos miestus, ir Rusija toliau siųs karius namo lavonų maišuose, ir jie neteks daugiau resursų – gal net daugiau lėktuvų“.

• JAV karių, nenorinčių būti terorizmo gynėjais, žinia savo prezidentui.

• Vienas iš „Dzhebhat an-Nusra“ vadų papasakojo apie JAV, Turkijos, Kataro, Saudo Arabijos ir Izraelio pagalbą

Pirmoje vietoje pirmieji kandidatų į JAV prezidentus debatai.



Jų buvo laukiama su dideliu nekantrumu (ypač diskusijų apie Clinton ligą fone). Pažymėtini du momentai. Jeigu kalbėti apie pokalbio turinį, tai demokratų atstovė pažymėjo, jog jos Amerika laikysis įsipareigojimų NATO rėmuose ir Azijoje. Trumpas akcentavo, kad NATO prioritetu turėtų tapti kova su terorizmu (apie Rusijos grėsmę net neužsiminė). Be to, jis dar kartą pabrėžė, jog Jungtinėms Valstijoms netinka „pasaulio policininko“ vaidmuo, arba sąjungininkai (Japonija, Saudo Arabija ir pan.) privalo mokėti už pagalbą. Kitaip tariant – požiūrių skirtumai užsienio ir saugumo politikos srityje labai ryškūs. Tačiau debatuose svarbūs ne tik (ne tiek) argumentai, bet ir emocijos, ginčo stilius. Demokratų pretendentė elgėsi taip, kaip ir galima buvo tikėtis – „lygiai“. Trumpas yra ekscentriškas politikas, kas jam ir padeda, ir trukdo. Šį kartą nusprendė pažaboti savo temperamentą ir žaisti pagal mandagumo taisykles. Todėl atrodė gan nuobodžiai, ir pavyzdžiui, CNN auditorija atidavė pergalę Clinton (tiesa, ji tradiciškai palaiko demokratus). Apibendrinant, galima palyginti situaciją su ledo rituliu: pirmame kėlinyje Hillary sužaidė, kaip galėjo ir gerame lygyje, Trumpas – nepatyrė fiasko, bet ir „pirties neužkūrė“, kas jam nelabai tinka. „Treneriai“ turės, ką pasakyti rūbinėje (pirmiausiai Donaldui, kuris turi daugiau nepanaudotų rezervų). Laukiame antro kėlinio. Kol kas lygiosios su nedidele Clinton žaidybine persvara.

Antroje vietoje naujas „Donbaso Boingo“ istorijos posūkis. Praeitą savaitę buvo užsiminta, jog verta palaukti pirminių tarptautinės komisijos išvadų. Ir tada „Imperija“ smogė prevencinį smūgį: Rusijos Gynybos ministerija paskelbė duomenis, kurie rodo, kad laineris negalėjo būti numuštas iš separatistų kontroliuotos teritorijos, nes radiolokacinis kompleksas „Utios-T“ neužfiksavo raketos paleidimo. Tuo pat metu Maskva leidžia suprasti, jog iššovė ukrainiečių BUKas, ko „Utios-T“ pastebėti negalėjo, bet turėjo matyti Ukrainos radarai. Tačiau, jeigu galvojate, kad po tokio Kremliaus informacinio „išpuolio“ Kijevas puolė viešinti savo turimus radarų duomenis (jau nekalbant apie JAV palydovines nuotraukas), o tarptautinė komisija sudvejojo, smarkiai klystate – Boingas numuštas iš separatistų kontroliuotos teritorijos rusišku BUKu, o Rusijos medžiaga reiškia tik tai, kad versiją su naikintuvais galima galutinai atmesti. Dabar šioje istorijoje faktiškai padėtas taškas, nes kiekviena pusė (ypač Vakarų) pasiliks prie savo pozicijos nepriklausomai nuo faktinių argumentų. Štai toks „objektyvus“ tyrimas (na ir be abejo – tegul tie, kas galvojo apie sankcijų Rusijos atžvilgiu atšaukimą, tai pamiršta). Beje, žinomo olandų leidinio „Elsevier“ atlikta apklausa rodo, kad 80 proc. šalies gyventojų netiki, jog dėl Boingo kalta Rusija.

Trečioje vietoje dvi naujienos: japoniškas-rusiškas gambitas ir ilgai lauktas OPEC sprendimas. Pirma, šių metų rugsėjo pradžioje Japonijos premjeras Abe Vladivostoke pasiūlė Putinui pagaliau išspręsti ginčą dėl Kurilų salų. Tada atrodė, kad tai tik eiliniai gražūs žodžiai. Tačiau vėliau japonų žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog Tokijas sutinka pasirašyti taikos sutartį, atgavęs vien Šikotaną ir Habomai, ką SSRS siūlė dar praeito amžiaus viduryje. Galutines išvadas daryti dar anksti, bet manytina, kad procesą atidžiai stebi tiek Pekinas, tiek Vašingtonas, nes Rusijos ir Japonijos susitaikymas, kuriuo iš esmės nesuinteresuota nei Amerika, nei Kinija, neabejotinai pakoreguos geopolitinį Rytų Azijos paveikslą. Rytai – plonas reikalas... Tuo metu OPEC netikėtai sutarė dėl naftos gavybos apimčių mažinimo. Tai, žinoma, iš karto paskatino „juodojo aukso“ kainų augimą, bet ekspertai abejoja, ar sutarimas bus realiai vykdomas ir ilgalaikis. Kita vertus, Rusija atsilaikė, o pinigėlių trūksta. Tad bent jau kuriam laikui naftos kaina bus stabili ar net šiek tiek augs. O po JAV prezidento rinkimų pažiūrėsime.