Lietuva ir užsienis per savaitę

Ukrainos oligarchas Dmitrijus Firtašas apie JAV politiką Ukrainoje: „Šiandien tai skamba keistai, kadangi Ukrainos valdžia Ameriką laižo ir bučiuoja, tai jų laimė ir visos viltys. Tačiau jūs prisiminsite mano žodžius: ukrainiečiai labai greitai susies savo galvoje savo bėdas – tarifai, bedarbystė, reformos, kurios žlugo, ir kita – su Amerika. Ir nebus nacijos, kuri nekęs Amerikos labiau, nei ukrainiečiai“.

Aštrėjanti pabėgėlių problema ir nesisteminė Rusijos opozicija Vilniuje. Minsko proceso aklavietė ir JAV prezidentinių lenktynių finišas. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Be komentarų.

SEB banko analitikai prognozuoja, kad šiemet šalies BVP augs 2,2 proc., kitais metais – 2,5 proc., 2018 m. – 3 proc. Vidutinė metinė infliacija atitinkamai didės 0,8 proc., 1,5 proc. ir 2,5 proc. Skaičiuodami vidutinio darbo užmokesčio augimą ekonomistai numato, kad šiemet jis augs 7 proc., kitais ir 2018 m. – po 6 proc. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimą lėmė keletas veiksnių: pagrindinių eksporto rinkų sąstingis, eksporto perorientavimo į alternatyvias rinkas problemos ir mažėjantis verslo konkurencingumas.


Pirmoje vietoje migrantai-pabėgėliai. Rukloje kažkas užpuolė grįžtančias į pabėgėlių centrą sirę bei irakietę, ir Lietuvos valdžios institucijoms teko stabdyti centro gyventojus, kurie jau norėjo eiti ieškoti užpuolikų. „Jeigu visa tai tiesa, tai dar kartą parodo, kad grėsmė labiau kyla ne iš perkeltų žmonių ar migrantų, o iš mūsų pačių. Tenka apgailestauti, kad mums trūksta tolerancijos kitataučių atžvilgiu ir tikrai yra ko pasimokyti“, - pažymėjo vidaus reikalų ministras T. Žilinskas. Tačiau Ruklos seniūno G. Jasiulionio nuomonė kiek kitokia. „Kurį laiką buvo ramu. Susibendravome su prieš tai čia gyvenusiais pabėgėliais. Jie kalbėjo lietuviškai. Tačiau naujai atvežta grupė – įžūlesni. Vis dažniau sulaukiu gyventojų skundų, kad jie elgiasi agresyviai, vykdo provokacijas. Atvirai pasakysiu, nenoriu, kad jie pasiliktų gyventi Rukloje. Nereikia didinti židinio. Kai išauga kitataučių populiacija – prasideda trintis“, - konstatavo G. Jasiulionis. Anot jo, reikia bausti ne tik lietuvius, tačiau ir sirus, kurie ketino kelti riaušes ar keršyti. „Manau, kad už tvarkos pažeidimus pabėgėliai turi būti deportuoti – tiek dabar, tiek ateityje. Kitaip mes situacijos nesuvaldysime“, - pabrėžė Ruklos seniūnas. Situacija iš tiesų nevienareikšmiška. Konkrečiame epizode gali būti kalti vietos gyventojai, bet bendrame kontekste negalima ignoruoti G. Jasiulionio perspėjimų, kad kai pabėgėlių padaugėja, jie suįžūlėja, kas neišvengiamai skatina konfliktą. Galima išeitis – griežtai drausminti abi puses (o ne kaip Vakarų Europoje – pabėgėlis yra auka ir visada teisus, kuo svečiai ima agresyviai naudotis) ir prieštarauti nevaldomai ES „atvirų durų“ bei kvotų politikai.

Antroje vietoje vilniečių lūkesčiai gauti kompensaciją už šildymą. Gera naujiena – Kainų komisija nusprendė, kad sostinės gyventojai permokėjo „Vilniaus energijai“, kuri nuo gruodžio turėtų penktadaliu mažinti kainas. Bloga naujiena – nuolaida galiotų tik iki balandžio, o kas bus po to, neaišku, kadangi šilumos tinklų valdymą perims kita kompanija. Kitaip tariant, vilniečiai atgaus tik dalį pinigų, o likusieji pakibs ore, ir greičiausiai savivaldybei jų teks reikalauti per teismą. Dar daugiau, „Vilniaus energija“ iš principo nesutinka su Kainų komisijos sprendimu ir ketina bylinėtis. Tokiu būdu, artimiausiu metu sostinės šilumos vartotojai gali iš viso nieko negauti, o po to baigsis rinkimai bei šildymo sezonas, ir viskas pasimirš. Tačiau viltis, kaip sakoma, miršta paskutinė. Beje, Seimui kol kas nepavyko ypatingos skubos tvarka dar vienam šildymo sezonui – iki 2017 metų birželio 1-osios – pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui ir karštam vandeniui.

Trečioje vietoje dar vienas Rusijos nesisteminės opozicijos susirinkimas Vilniuje. Klausimas: „Kam tokie forumai reikalingi Lietuvai, ką mes renkamės dialogo partneriais?“ Kaip susitikime su renginio dalyviais pareiškė URM vadovas L. Linkevičius: „Malonu Vilniuje matyti rusų demokratus, kuriems nuoširdžiai rūpi Rusijos, gyvenančios taikoje su savo kaimynais, ateitis“. Taip pat jis pažymėjo, kad forumas yra geriausias pavyzdys, kad kaltinimai rusofobija Lietuvai ar kitoms Vakarų šalims yra išgalvoti ir neturi jokio pagrindo. Kitaip tariant, būtent nesisteminė Rusijos opozicija yra prioritetinis mūsų šalies partneris santykių su Maskva kontekste. Šiuo atveju pažymėtina, kad jos atstovų pareiškimai idealiai derinasi su rusofobišku JAV „vanagų“ požiūriu į Rusijos Federaciją, kuris taip pat yra artimas Vilniui. Todėl nenuostabu, kad forumai vyksta būtent Lietuvoje. Kitas dalykas, kad tokia politika tik komplikuoja mūsų dialogą su Rusija, kurioje Kasparovo, Ponomariovo, Kocho ir t.t. populiarumas yra minusinis. Tokiu būdu, Lietuvos Respublika strategiškai renkasi konfrontaciją su Rusija (būtent ne tik su Kremliumi, bet ir su masine rusiška sąmone, kuri neatskiria savęs nuo Putino ir kuriai visiškai nepriimtinos Vašingtono „vanagų“ ir jų sąjungininkų idėjos). Vieni pasaulyje elgiasi panašiai, kiti – neremia tokios pozicijos. Todėl mūsų pasirinkimas yra suprantamas, tik juokingai atrodo bandymai pasakyti, kad „mes ne tokie“.

Užsienis

Be komentarų.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas grasina Rusijai kiberatakomis.

Ukrainos oligarchas Dmitrijus Firtašas apie JAV politiką Ukrainoje: „Šiandien tai skamba keistai, kadangi Ukrainos valdžia Ameriką laižo ir bučiuoja, tai jų laimė ir visos viltys. Tačiau jūs prisiminsite mano žodžius: ukrainiečiai labai greitai susies savo galvoje savo bėdas – tarifai, bedarbystė, reformos, kurios žlugo, ir kita – su Amerika. Ir nebus nacijos, kuri nekęs Amerikos labiau, nei ukrainiečiai“.

Pirmoje vietoje didėjanti pasaulio poliarizacija. Vienu metu jau pradėjo atrodyti, kad ES tvirtovė tuoj pasiduos, ir sankcijos Rusijos atžvilgiu bus jeigu ne panaikintos, tai sušvelnintos. JAV viceprezidentas Bidenas atvirai pareiškė, kad Europoje yra nemažai norinčių pagerinti santykius su Maskva. Tad reikėjo skubiai ką nors sugalvoti. Buvo nesunku. Amerika, Prancūzija, Didžioji Britanija ėmė kaltinti Maskvą karo nusikaltimais Sirijoje (beje, įdomu kaip pavyks apsaugoti civilius Mosulo šturmo metu). Toliau pasirodė informacija, kad Merkel ketina siūlyti ES šalims griežtinti antirusiškas sankcijas. Nepavyko, bet bent jau esančios turėtų išlikti, nes atskirų europinių politikų paklusnumas Vašingtono valiai jau kartais primena vergovę. Tuo pat metu Putinas taip atsakė dėl kontrsankcijų prieš ES atšaukimo: „Špyga jiems“. Savo ruožtu Kinijos lyderis BRICS suvažiavimo metu pasiūlė Kremliui daugiau koordinuoti šalių veiksmus tarptautinėse struktūrose ir kartu siekti „teisingesnės ir racionalesnės pasaulio tvarkos“. Tradiciškai neutraliam Pekinui labai rimtas pareiškimas, reiškiantis, kad pasaulyje vis labiau kristalizuojasi dviejų blokų priešprieša be kompromiso perspektyvos artimiausiu metu (nebent Trumpas laimėtų rinkimus, bet ir tai nėra susitaikymo garantija). Atrodo, atėjo karo, o ne derybų laikai.

Antroje vietoje Ukraina. Vokietijoje susirinko „Normandijos ketvertas“. Rezultatas iš esmės nulinis, ko ir reikėjo tikėtis. Diplomatiškai tai vadinasi „sutarėme toliau siekti Minsko susitarimų vykdymo“. Kad praktika visiškai kitokia ir kalbos apie kažkokius veiksmų planus bei ESBO misijos stiprinimą yra bevertės, įrodo garsaus Donbaso karo vado „Motorolos“ nužudymas (beje, kiekis žmonių, kurie atėjo į jo laidotuves, rodo, kiek jie pasiruošę grįžti į Ukrainą). Iki JAV prezidento rinkimų, kurie šiuo atveju yra vienas iš esminių faktorių, situacija gali dar labiau paaštrėti, o bendrai paėmus, šviesa tunelio gale nesimato. Tuo pat metu pažymėtina, kad Europos Sąjunga vis dar neįveda ukrainiečiams bevizio režimo, bet reikalauja iš Kijevo liberalizuoti miško eksportą. Tiesa, Porošenka specialiai rusiškai žiniasklaidai pažadėjo, kad vizų nebus jau lapkritį. Šiame kontekste belieka tik nukreipti skaitytojus į dokumentiškai paremtą Ukrainos prezidento (kuris jau „Azovo“ kaltinamas tuo, kad karas su Donbasu tapo jam pelningu verslu) psichologinį portretą, kur tame tarpe rašoma: „Meluoja įkvepiančiai“.

Trečioje vietoje trečias Amerikos prezidentinių rinkimų kėlinys.



Išskirtiniu jo epizodu tapo net ne tai, kad kandidatai išvadino vienas kitą Putino marionetėmis, bet tai, apie ką Trumpas pradėjo kalbėti dar prieš debatus – rinkiminio rezultato kvestionavimas. Kitaip tariant, jis įjungė „spalvotos revoliucijos“ logiką: jeigu aš laimiu, viskas gerai, jeigu mano varžovas – rinkimai buvo falsifikuoti. Demokratiškiausiai, kaip priimta sakyti, pasaulio valstybei tokios kalbos iš pretendento į aukščiausią postą yra tiesiog skandalas. Kita vertus, Trumpą galima suprasti, turint omenyje faktą, kad prieš jį dirba praktiškai visa šalies politinė ir informacinė sistema. Apibendrinant, pažymėtina, jog Clinton vadovėliškai stengėsi išlaikyti lygtais turimą pranašumą (dažnai nuleisdavo akis į paruoštą medžiagą), bet jos oponento akcentai buvo įsimintinesni. Tačiau, kaip ten bebūtų, mačas faktiškai baigėsi lygiosiomis, ir viskas spręsis pratęsime, o gal ir mušant baudinius (gatvėje). Pabaigai įdomi statistika: Kinija, Saudo Arabija ir kitos valstybės pastaruoju metu ėmė aktyviau išpardavinėti amerikietiškas obligacijas.