Lietuva nuosekliai pasisako už stiprių ir artimų santykių su JK išlaikymą saugumo ir gynybos srityse net ir po Brexit

„Labai vertiname Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų iniciatyvą, kuri leidžia planuoti greitą atsaką į galimą krizinę situaciją rytiniame NATO flange. Tai Lietuvai yra labai svarbu“, – sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, birželio 13 d. susitikęs su į Lietuvą atvykusiu naujuoju šių pajėgų vadu generolu majoru Rupertu Jonesu (Rupert Jones), kuris šias pareigas  eina nuo 2018 m. lapkričio mėn.

Viceministras pasidžiaugė, kad prieš metus įsteigtos Jungtinės ekspedicinės pajėgos rodo konkrečius rezultatus ir duoda pridedamąją vertę.  „Šiuo metu  Baltijos jūroje vykstančios pirmosios  pajėgų jūrinio komponento pratybos „Baltic Protector”–  yra  puikus to įrodymas“, – sakė viceministras.   

Pasak V. Umbraso, JK dalyvavimas pratybose „Baltic Protector“ neabejotinai rodo Jungtinės Karalystės įsipareigojimus prisidėti  prie saugumo Europoje. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai pasisako už stiprių ir artimų santykių su JK išlaikymą saugumo ir gynybos srityse net ir po Brexit.

Vilniuje gen. mjr. R. Jones taip pat susitiko su  Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo ir  NATO pajėgų integravimo vieneto vadovybe, aptarė  priimančiosios šalies paramos, Jungtinių ekspedicinių pajėgų prioritetų ir  nuo  gegužės pabaigos Baltijos jūroje vykstančių pratybų „Baltic Protector“ („Baltijos gynėjas“) klausimus. Jose dalyvauja 3 tūkst. karių ir 17 karinių laivų iš visų devynių Jungtines ekspedicines pajėgas formuojančių valstybių – JK, Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos. Vienas iš baigiamųjų pratybų etapų birželį vyks Lietuvos pajūryje.

2014 m. per NATO viršūnių susitikimą įkurtos ir po metų pradėjusios veikti Jungtinės Karalystės vadovaujamos Jungtinės ekspedicinės pajėgos (angl. UK-led Joint Expeditionary Force, JEF) visą  operacinį pajėgumą pasiekė 2018 m. birželio mėn., kai Londone buvo pasirašytas Susitarimo memorandumas.  Šiandien šias aukštos parengties 10 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgas galima bet kada pasitelkti reaguoti į krizines situacijas Europoje ir už jos ribų.  
 
Lietuva šioms pajėgoms skiria kuopos dydžio vienetą, kuris veikia Danijos kariuomenės kovinės grupės sudėtyje, taip pat mediką, priskirtą JK karo lauko ligoninei. Nuo 2016 m. pradžios JEF operaciniame štabe Nortvude Jungtinėje Karalystėje tarnauja Lietuvos karininkas.

LR Seimas yra suteikęs mandatą Lietuvos pajėgoms dalyvauti operacijose NATO greitojo reagavimo, Europos Sąjungos kovinių grupių ir Jungtinės Karalystės vadovaujamų ekspedicinių pajėgų sudėtyje, todėl esant politiniam sprendimui egzistuoja teisinis pagrindas siųsti mūsų karius vos tik prireikus ir taip užtikrinti krizių valdymą.

Šaltinis: KAM