Švedijoje dirbantis biomedicinos mokslų daktaras, epidemiologas Andrius Kavaliūnas stebisi tuo, kaip Lietuvoje nustatinėjamas labiausiai koronaviruso paveiktų šalių sąrašas, pranešė nepriklausomas Žmonių partijos portalas.
„Esą visiškai nesuprantama, kodėl vis keičiamos sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklio ribos, o ir pats rodiklis nustatomas, neatsižvelgiant į kitus labai svarbius veiksnius – ne vien laboratoriškai patvirtintus atvejus, kurių dalis yra netgi besimptomiai“, - skelbiama publikacijoje „Švedijoje dirbantis epidemiologas stebisi Lietuvos kova su koronavirusu: tai nepagrįsta mokslu ir įrodymais“.
Epidemiologo dr. A. Kavaliūno viešinamas siųsto laiško turinys yra toks:
„Lietuva paveiktų šalių sąrašą sudarinėja remdamasi, kaip minima Sveikatos apsaugos ministro įsakyme, suminiu 14 dienų sergamumo rodikliu 100 tūkst. gyventojų. Kuo remiantis įvedamos ir keičiamos 25, 16, ir vėl 25 atvejų ribos yra visiškai neaišku! Bet pirmiausia reiktų pradėti nuo to, kad sergamumo, kaip rodiklio sąvoka, vartojama klaidingai, nes jau seniai aišku, kad dalis tų, kuriems nustatomas teigiamas testo rezultatas, jokių simptomų nejaučia. Pvz., pirminiais studijos Italijoje duomenimis, 74% žmonių, kuriems buvo laboratoriškai patvirtinta COVID-19, amžiaus grupėje iki 60 m. neturėjo jokių simptomų (pastaba – tai pirminiai rezultatai, kurie šiuo metu vertinami nepriklausomų ekspertų). Nuo kada jokių simptomų neturėjimas gali būti vertinamas kaip liga ir nuo kada laboratorinių testų duomenys tapo sergamumu?
Logiškiausia būtų vadinti tokį rodiklį, taip kaip jį vadina jo autoriai – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras – tai yra, 14 dienų pranešimų apie naujus COVID-19 atvejus rodikliu (angl. 14-day notification rate of new COVID-19 cases). Bet didžiausia problema, kad Sveikatos apsaugos ministerija nemato, nenori matyti, arba dar neišmoko anglų kalbos, kad perskaitytų, ką gi būtent Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras apie tai sako – o būtent, kad vertinant šalies epidemiologinę situaciją, šis rodiklis turi būti naudojamas įvertinant kitus faktorius, įskaitant testavimo strategiją, atliekamų testų apimtis, jų pozityvumo santykį, hospitalizacijos bei priėmimo į intensyvios terapijos skyrius rodiklius, perteklinį mirtingumą.
Jei europietiškai mandagus tonas išliko nelabai suprantamas, tai leiskit išversti į variantą „trumpai ir aiškiai“ – šis rodiklis netinkamas politiniams sprendimams, juo labiau valstybių sąrašui sudarymui. Ir iš viso, ar esate kada nors girdėję, kad tokio mąsto sprendimai būtų priimami remiantis tik vienu ir absoliučiai „nuogu“ skaičiumi, kai ekspertai įspėja, kad tai nėra racionalu. Paaiškinimai apie tai, kad estai ir latviai tą patį daro, nes taip sutarta, nėra argumentas, nes vėlgi neaišku kuo remiantis? Tai tik mokslu ir įrodymais nepagrįsta kova ar jos imitacija, bei epidemiologijos, o kartu ir Europos diskreditavimas“.
Epidemiologo laiško turinį visuomeniniuose tinkluose lakoniškai pakomentavo signataras Zigmas Vaišvila: „Lietuviškų šarlatanų ir melagių, demagogų – „kovotojų“ su koronavirusu – atskleidimas.“
Susiję:
Dar kartą apie valdiškus kovotojus su jiems ypač pelningu koronavirusu